Moto: Jei šiandien daužiesi į sieną, ryt galvoji – kaip ją apeiti
– Kalbamės pirmadienį, ar jis kuo nors sunkesnis jums darbe, nei kitos dienos?
– Ne. Aš į šią sritį atėjau iš kitos industrijos, galėčiau pasakyti, kad čia – visai ramu. Tiksliau, iššūkiai visai kitokie. Mus gal šiandien neramina pasaulio iššūkiai, kurie turi įtakos mūsų verslui. Yra naivu galvoti, kad mūsų tai nepalies – 85 proc. mūsų verslo yra Amerikoje.
– Ar yra kokių nors gyvenimo tiesų, kurias per laiką išsigryninote. Supratote, kad esmė būtent tame?
– Gal kiek paprastai nuskambės, bet supratau, kad labai svarbu gyvenime neskubėti. Viską daryti kuo lėčiau. Skubėjimas visur viską sugadina.
Su laiku įgauni patirties ir suvokti, kurie dalykai gyvenime tave džiugina, todėl norisi iš tiesų jais pasimėgauti. Kartais net galvojame, kad skubėdami padarysime daugiau, bet iš tiesų taip nemanau. Tai veda į išsitaškymą, visko darai po truputį, bet nieko iki galo.
Dabar net suprantu, kad didžiausios pergalės mano gyvenime atėjo tada, kai ėmiau daryti mažiau, bet koncentruotai ir disciplinuotai. Man atrodo, kad geriau turėtų vieną dalyką, į kurį įdedi visą save, nei dešimt, į kuriuos išbarstai savęs po truputį.
Skubėjimas visur viską sugadina.
– Per 35 gyvenimo metus pasiekėte tikrai nemažai. Kaip tai pavyko?
– Fenomenas, kad šiandien esu čia matomas kaip mokytojas, o gal ir mentorius, nors pats dar jaučiuosi labai jaunas. Gyvenime anksti pradėjau dirbti – nuo 16os krepšinio žurnalistu, o pirmasis vadovavimo darbas 25-erių, tuomet, beje, stojau vadovauti didesnei įmonei nei šiandien. Tada manęs tai nestebino, gal labiau mane stebina šiandien tai, kad jau prabėgo dešimt metų (juokiasi).
Didžiausias pokytis tas, kad šiandien jau aš sutinku jaunesnius už save ir kalbu jiems kaip patyręs vadovas.
– Kaip įvyko toks šuolis nuo žurnalisto iki CEO? Kaip manote, kodėl?
– Aš labai mėgstu domėtis, gilintis ir turiu noro daryti bei pasiekti rezultato. Esu iš paprastos šeimos, kurioje nebuvo daug asmeninių pergalių. Aplink mane buvo darbštūs žmonės, kurie turėjo daug dirbti, kad suteiktų man tai, ką turėjau. Aišku, buvo dalykų, kurių aš neturėjau, manau, iš jų ir kilo ambicijos. Mano tikslai visada buvo aukšti, man nepatinka būti per vidurį ar trečiu. Aišku, ilgainiui atsiranda ir kitas suvokimas, kas yra pergalės jausmas. Ilgai ieškojau dalykų, kurie man atneštų pasimėgavimą.
Gyvenime mačiau žmonių, kuriems pirma vieta yra absoliučiai svarbiau už viską – už žmones, šeimą. Bet tai jau visiškas kraštutinumas. Mano požiūris kitas. Pirmiausia, laimė yra gerai jaustis, bet tai nekeičia fakto, kad man nepatinka būti antram, todėl dirbu ir darau viską, kad pasiekčiau, ką esu užsibrėžęs.
Ir savo komandai stengiuosi skiepyti nugalėtojo mentalitetą, gal čia su sportu likusi sąsaja. O apskritai prie to, kur dabar esu, prisidėjo labai daug žmonių, kuriems esu dėkingas, kad įžvelgė manyje potencialo.
Mano tikslai visada buvo aukšti, man nepatinka būti per vidurį ar trečiu.
– Ar tenka, suvokiant, kad skiriate darbui laiko per daug, per jėgą save nuo jo plėšti?
– Nepavadinčiau to plėšimu dėl vienos priežasties – man darbas yra hobis, aš save realizuoju jame. Man tikrai patinka dirbti ir man yra įdomu. Be abejo, aš turiu šeimą, turiu sūnų ir ta dalis man yra be galo svarbi. Darbo dienomis darbui skiriu nemažai laiko – kokių 80 proc., bet savaitgaliais prioritetas yra šeima, nors aš nematau nieko blogo tame, kad kokioms kelioms valandoms dar prisėdu padirbti.
– Kas labiausia jus džiugina kasdienoje? Ar randate dalykų, kurie visiškai nutolintų nuo darbų?
– Neseniai su žmona susilaukėme sūnaus. Niekada negalvojau, kad tai gali būti tokia laimė, tokia meilė ir toks turtas. Tai yra mano tikslas ir viskas viename.
– Ar esate labai savikritiškas, o gal išmokote sau lengviau atleisti už klaidas?
– Ne, man labai sunku sukramtyti klaidas. Pralaimėjimus labai išgyvenu, o ypač jei matau, kad tai buvo mano neįsigilinimas ar panašios priežastys. Kitų tikrai nekaltinu. Aišku, vis tiek stengiuosi tą įveikti ir judėti toliau – imtis naujų iššūkių. Suprantu, kad net didžiausi pasaulio lyderiai klysta. Gal esminis dalykas, kiek iš kokių dešimt sprendimų yra teisingi. Jei paskaičiavus proporcija netenkina, galbūt tada reikia jau imtis rimtesnių pokyčių gyvenime.
– Kokios yra gerosios ir blogosios jūsų savybės?
– Manau, kad ir geroji, ir blogoji yra atvirumas (juokiasi). Tai yra dalykas, su kuriuo gal turėčiau padirbėti.
– Jei galėtumėte 15-ai minučių atsidurti bet kurioje pasaulio vietoje ir nuveikti ką tik norite. Kas tai būtų?
– Ukrainoje žmogui išgelbėti gyvybę.
– Pasitaikius galimybei vieną iš Lietuvos vadovų pasikviesti pokalbio prie kavos, ką pasirinktumėte?
– Galbūt Dalią Grybauskaitę, ji stiprus lyderis, tad tikrai norėčiau išgerti kavos kartu.
