Skaitytojas klausia: „Prieš metus su verslo partneriu įkūrėme mažąją bendriją, kurioje abu turime po 50 proc. balsų. Iš pradžių veikla sekėsi gerai, tačiau pastaruoju metu partneris pradėjo vienašališkai priiminėti sprendimus, neatsako į klausimus dėl įmonės finansų, nesuteikia prieigos prie banko sąskaitos išrašų ir atsisako pateikti informaciją apie sudaromas sutartis. Taip pat sužinojau, kad dalis klientų mokėjimų buvo nukreipti į kitą jo valdomą įmonę. Bandžiau situaciją spręsti taikiai, tačiau partneris pareiškė, kad jei man kažkas netinka – galiu „išeiti iš verslo“, tačiau mano įnašo grąžinti nesutinka. Norėčiau sužinoti, kaip aš galiu gauti informaciją apie įmonės veiklą ir finansus? Ar galima teisiškai uždrausti partneriui priiminėti vienašališkus sprendimus? Jeigu nuspręsčiau pasitraukti iš tokio verslo, kaip man atgauti savo įnašą, o gal aš galiu pretenduoti į dalį įmonės vertės?“
Atsako LJAA narė, advokato padėjėja Roberta Iškauskaitė:
Teisės aktuose nustatyta, kad mažosios bendrijos (toliau – MB) narys turi teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą ir susipažinti su jos dokumentais. Tai reiškia, kad bendrijos veikla negali būti vykdoma izoliuotai nuo jos narių, o informacija apie priimamus sprendimus, finansinę padėtį ar vykdomą veiklą turi būti prieinama nariams.
Atitinkamai, mažosios bendrijos vadovui kyla pareiga veikti bendrijos interesais bei užtikrinti sąžiningą ir skaidrų valdymą, sudarant sąlygas nariams tinkamai įgyvendinti savo teises.
Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad nepagrįstas atsisakymas suteikti bendrovės dalyviams informaciją apie įmonės veiklą gali būti laikomas jų teisių pažeidimu. Teismai yra pažymėję, kad įmonės vadovų veiksmai, kai nesuteikiama prašoma informacija ar dokumentai apie bendrovės veiklą bei finansų valdymą, neatitinka sąžiningo ir skaidraus verslo valdymo principų.
Ši praktika aktuali ir mažųjų bendrijų atveju, kadangi MB nariams taip pat suteikiama teisė gauti informaciją apie bendrijos veiklą ir susipažinti su jos dokumentais. Todėl tais atvejais, kai MB vadovas ar kitas narys atsisako pateikti, pavyzdžiui, banko sąskaitų išrašus, sutartis ar kitus su bendrijos veikla susijusius dokumentus, toks atsisakymas gali būti ginčijamas teisme.
Esant poreikiui, teismas taip pat gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad reikšmingi dokumentai nebūtų paslėpti, sunaikinti ar kitaip taptų neprieinami.
Tais atvejais, kai mažojoje bendrijoje yra du nariai, turintys vienodas balsų dalis, esminiai sprendimai paprastai negali būti priimami vienašališkai, nes jiems reikalingas abiejų narių pritarimas. Todėl, jei vienas narys, veikdamas kaip MB vadovas, viršija savo įgaliojimus arba priima sprendimus, kurie turėtų būti derinami su kitu nariu, tokie veiksmai gali būti ginčijami teisme. Siekiant apsaugoti bendrijos interesus iki ginčo išsprendimo, teismo taip pat gali būti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui, apriboti disponavimą turtu, lėšomis ar tam tikrų sprendimų priėmimą.
Klientų mokėjimų nukreipimas į kitą įmonę gali būti vertinamas kaip vadovo ar nario lojalumo ir sąžiningumo pareigų pažeidimas, ypač tais atvejais, kai veikiama ne bendrijos interesais ar siekiama asmeninės naudos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokie veiksmai gali lemti pareigą atlyginti bendrijai padarytą žalą. Be to, klientų perviliojimas pasitelkiant bendrijos sukauptą informaciją ar klientų duomenis tam tikrais atvejais gali būti vertinamas ir kaip komercinių paslapčių pažeidimas.
Mažosios bendrijos nariui nusprendus pasitraukti iš bendrijos, teisės aktuose nustatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią nariui grąžintina suma paprastai siejama ne tik su jo pradiniu įnašu, bet ir su bendrijos finansine padėtimi bei turto verte.
Tai reiškia, kad atsiskaitant gali būti vertinama ne vien įnašo nominali vertė, bet ir proporcinga bendrijos sukurtos vertės dalis, nebent steigimo dokumentuose būtų nustatyta kitaip. Kilus ginčui dėl mokėtinos sumos, jos dydis gali būti sprendžiamas teisme, vertinant bendrijos balansą ir realią nario dalies vertę.
Taigi, susidūrus su situacija, kai vienas MB narys riboja prieigą prie informacijos ar priima sprendimus vienašališkai, pirmiausia rekomenduotina raštu kreiptis dėl informacijos apie bendrijos veiklą pateikimo ir peržiūrėti MB nuostatus, kuriuose gali būti numatyta papildoma sprendimų priėmimo ar ginčų sprendimo tvarka.
Jei bendradarbiavimas išlieka neįmanomas, savo teises galima ginti teisme, tai yra reikalauti informacijos pateikimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar, esant pagrindui, siekti žalos atlyginimo. Nusprendus pasitraukti iš mažosios bendrijos, narys taip pat turi teisę į atsiskaitymą, kuris paprastai siejamas ne tik su pradiniu įnašu, bet ir su bendrijos finansine verte.
Šis atsakymas yra bendro pobūdžio, pateiktas remiantis skaitytojo užklausos turiniu, ir nėra prilyginamas individualiai teisininko konsultacijai.
