Į Australiją Vilija skrido su vyriausiąja dukra Aiste, dirbančia tarptautinėje turizmo kompanijoje. Profesionaliai išmanydama šią sritį, Aistė pasirūpino visomis kelionės detalėmis: parinko avialinijas, nupirko bilietus, užsakė vizas. Vilijai teko tik laikytis vyriausiosios dukters parengto plano. Aistė gyvena Londone – todėl Jungtinės Karalystės sostinė tapo ilgos ir ganėtinai varginančios kelionės pirmąja stotele.
Brolių Lavrinovičių „vadybininkė“
Į Londoną Vilija skrido iš Vilniaus. Retai keliauja viena, todėl nesijautė labai drąsiai, jaudinosi, kad nekalba angliškai.
Prie įėjimo į Vilniaus oro uostą Vilija pamatė iš taksi išlipančius žymiausius Lietuvos dvynius – krepšininkus Darjušą ir Kšištofą Lavrinovičius.
Tada aš jiems juokais sakau: dabar aš būsiu jūsų šuo, nes visur seksiu iš paskos. Taip ir vaikščiojom trise, arbatą gėrėm.
„Esu komunikabili, todėl man – jokia problema užkalbinti žmogų. Priėjau, pasisveikinau ir paklausiau, kur skrenda. Atsakė – į Londoną. Susitikrinome reiso numerį – tas pats. Tada aš jiems juokais sakau: dabar aš būsiu jūsų šuo, nes visur seksiu iš paskos. Taip ir vaikščiojom trise, arbatą gėrėm. Aplinkiniai smalsiai nužiūrinėjo – galbūt spėliojo, kas aš tokia. Manęs, kaip tikros krepšininkų vadybininkės, vis klausė, ar galima su broliais nusifotografuoti. Aš, žinoma, sutikimą duodavau“, – šypsosi menininkė.
Vilija kuo nuoširdžiausiai susižavėjo ir Darjušu, ir Kšištofu: „Šaunūs vyrai. Labai pagarbūs, betarpiški, su nerealiu humoro jausmu. Miela, kad visiškai „nepasikėlę“. Jų draugijoje dingo bet koks nerimas ar įtampa: taip jie mane ir globojo visos kelionės metu. Londone atsisveikinome. Laukiančiai Aistei broliai pasakė: „Atiduodam sveiką gyvą tiesiai į rankas.“ Jų vaikams padovanojau po savo kurtą angeliuką, perdaviau lauktuvių žmonoms. Labai smagi ir šilta pažintis.“
Lėktuve – atskiri butai
Iš Londono Vilija su dukra skrido į Jungtinių Arabų Emyratų sostinę Abu Dabį. Skrydis trūko 8 valandas. Iš ten – 16 valandų lėktuve, skrendančiame į Sidnėjų.
Buvo pasirinktos Jungtinių Arabų Emyratų avialinijos – tokio dydžio orlaivį Vilija matė pirmąkart gyvenime: „Lėktuvas dviaukštis. Neregėta prabanga: jei turi pinigų ir jų negaila, gali lėktuve užsisakyti atskirą trijų kambarių butą. Internetas veikė beveik visos kelionės metu. Viskas, pradedant dušo kabinomis, baigiant aptarnavimu – aukščiausios klasės.“
Dehidratacija ir deguonies kaukė
16-a valandų ore, kad ir labai komfortiškoje, bet vis tiek uždaroje patalpoje, Vilijai tapo nelengvu išbandymu.
„Negalėjau nei valgyti, nei gerti. Pradėjo svaigti galva, pasidarė sunku kvėpuoti. Stiuardesės mane paguldė, prireikė deguonies kaukės. Manau, kad mane buvo ištikęs dehidratacinis šokas. Girdė vandeniu – po gurkšnelį, vos galėjau nuryti, – prisimena lietuvė.
– Skrydį atgal ištvėriau daug lengviau: dukros pasirūpino specialia magnetine apyranke, kurios siunčiami impulsai neleidžia organizmui išsibalansuoti. Kiek čia tiesos, nežinau. Galbūt suveikė placebo efektas – tačiau skrendant atgal išvengiau bet kokių nemalonių pojūčių.“
Aistė pamatė: „Gal tu išprotėjai, mama, su tais savo gvazdikėliais. Tuoj pat atiduok, išmetam.“
„Kontrabandiniai“ gvazdikėliai
Kiekvieno, atvykstančio į Australiją, laukia griežta patikra: sąrašas daiktų, kurių negalima įvežti į šalį, yra labai ilgas. Tame sąraše – ir bet kokios sėklos.
„Turiu įprotį kramtyti gvazdikėlius – jų visada turiu su savimi, nešiojuosi susidėjusi į tabletėms skirtą dėžutę. Prieš pat lėktuvui leidžiantis, išsitraukiau vieną ir čiulpiu. Aistė pamatė: „Gal tu išprotėjai, mama, su tais savo gvazdikėliais. Tuoj pat atiduok, išmetam.“
O man užėjo toks netramdomas noras pakvailioti: pusę išbėriau jai į saują, pusę nemačiom pasilikau. Kai praėjome Sidnėjaus oro uosto patikrą, pabarškinau dėžutę dukrai prie ausies – va, žiūrėk, aš visgi su savo gvazdikėliais. Pasidariau sau atrakciją“.
Vaikaitis Vydūnas – filosofo garbei
Vilijos vidurinėlė Patricija (24 m.) Australijoje gyvena jau ketvirtus metus. Su penkeriais metais vyresniu, tada dar tik būsimuoju vyru Luku mergina susipažino socialiniame tinkle. Lukas jau gyveno Australijoje – savo svajonių šalyje.
Po kelių mėnesių susirašinėjimo vaikinas atskrido į Lietuvą. Susitikusi, pora daugiau nebeišsiskyrė: neilgai trukus, abu išvyko į Sidnėjų. Ten susižadėjo, susituokė, o šį birželį tapo jaunais tėvais – jiems gimė sūnus.
Vardas sūnui – Vydūnas – parinktas neatsitiktinai. Patricija su Luku žavisi šiuo lietuvių filosofu, savo pažiūrose apjungusiu senovės indų filosofiją su pagonybės elementais bei kvietusiu „didėti iš vidaus“.
Maži namai ir nė vienos bažnyčios
Lėktuvas Sidnėjuje nusileido apie 22 val. Keliautojas pasitikęs Vilijos žentas Lukas nulydėjo tiesiai į metro – net į gatvę išeiti nereikėjo.
Patricija su Luku ir mažuoju Vydūnu gyvena viename iš daugybės nuosavų namų kvartalų. Namai – nedideli, turintys angliškos architektūros bruožų. Visi – daugmaž panašūs: kaimynai čia tarpusavyje nekonkuruoja, kieno troba didesnė. Stogai dengti čerpėmis, kad apsaugotų nuo kaitros. Žemė brangi, todėl jos aplink namus – nedaug. Aplinka labai kruopščiai prižiūrima, apsodinta gėlėmis, yra įrengta daržiukų.
Daugiabučių gyvenamųjų namų nėra – dangoraižiai susitelkę tik pačiame Sidnėjaus centre. Viliją nustebino tai, kad visame mieste – kiek jo teko pamatyti – neaptiko nė vienos bažnyčios: „Artima bičiulė buvo prašiusi, kad iš kelionės parvežčiau rožinį. Pasakiau dukrai. Sako: „Tikrai nežinau, kur jo ieškoti.“ Aš negaliu teigti, kad australai yra nereligingi, tačiau senosios architektūros pavyzdžių, tokių kaip maldos namai ar miesto rotušės, ten nėra.“
Nuodingos gyvatės ir pavojingi augalai
Sidnėjuje labai daug žaliųjų erdvių: gėlynų, vejų, parkų. Labai mylinti šunis, Vilija kasryt vesdavo pasivaikščioti Stafordšyro terjerą Aldo – Patricijos ir Luko augintinį. Moteris pastebėjo keistą dalyką – australai mieliau renkasi „šiaurietiškas“ šunų veisles – haskius, malamutus. Šunų daug, o štai valkataujančių kačių – nė vienos.
Viliją artimieji įspėjo: šiukštu nesiliesti prie jokio augalo, neskinti jokio žiedo ar lapo. Australijos augmenija tiek įvairi, kad jos visos pažinti praktiškai neįmanoma – bet kuris augalas gali būti pavojingas sveikatai.
Žolė visur atsakingai pjaunama. Ne tik dėl estetikos – kad nesiveistų gyvatės, kurioms klimatas yra itin palankus. Už nenušienautą veją skiriamos didelės baudos.
Pavojus slypi ir vandenyne: maudymosi vietos aptvertos, kad prie pakrantės nepriartėtų rykliai.
Australijos augmenija tiek įvairi, kad jos visos pažinti praktiškai neįmanoma – bet kuris augalas gali būti pavojingas sveikatai.
Paukščiai-žudikai ir kitaip kranksinčios varnos
Sidnėjuje Viliją nustebino daugybė paukščių: „Vietiniams – įprasta, o man – egzotika. Ryškūs, margaspalviai, skiauterėti, ilgomis uodegomis. Žentas pasakojo, kad yra tokių, kurie suerzinti gali taip kirsti snapu žmogui į galvą, jog mirtis neišvengiama.“
Tokie mums įprasti paukščiai, kaip varnos, Australijos sostinėje kitokios: „Jos gerokai didesnės ir skleidžia keistus garsus. Iš pradžių nesupratau: lyg daugybė kačių vienu metu garsiai kniauktų. Bet juk kačių nėra. Dukra paaiškino, kad taip čia varnos rėkia.“
Dar pusė metų – ir sudie, Australija
Visą mėnesį, kol Vilija viešėjo Sidnėjuje, tvyrojo 25–37 °C karštis. Oras keitėsi kelis kartus per dieną – kartais nuo vandenyno pūsdavo toks žvarbus vėjas, kad tekdavo iš kuprinės trauktis striukę.
Dabar Vilija – jau Lietuvoje: sugrįžo į įprastą žiemą su šaltuku ir atodrėkiais. Menininkė intensyviai ruošiasi gražiausioms metų šventėms – kuria originalius papuošalus kalėdinėms eglėms.
Tačiau Vilija laukia ne tik šv. Kalėdų. Jau nuspręsta, kad po pusmečio, ateinantį birželį, Patricija su Luku ir mažuoju Vydūnu atvyksta į Lietuvą. Ne svečiuotis – šeima sugrįžta visam laikui.
„Mano vaikams svetima vartotojiška kultūra, jiems nėra svarbūs materialiniai dalykai. Reikalingą gerovę jie, tikiu, gali susikurti bet kur.
Dukros šeimos sprendimas grįžti atgal į gimtinę – ilgai svarstytas ir apgalvotas. Patricija su Luku nori, kad Vydūnas augtų savoje aplinkoje, apsuptas mylinčių artimųjų – močiučių, senelių, dėdžių ir tetų. Aš labai gerbiu šį pagarbų ir atsakingą požiūrį. Gera, kad būsime visi drauge“, – džiaugiasi Vilija.
