Sekite 15min Google
Pajauta „Metų senjoro“ rinkimuose nominuota pirmą kartą. Ši žinia ją nustebino: kolektyvas, su kuriuo ji jau kelerius metus leidžia laiką prieglaudoje, nusprendė, kad jos pastangas verta pastebėti.
„Smagu ir baisu, bet iš tikrųjų jaučiuosi labai pagerbta ir pamaloninta. Man svarbiausia tie žmonės, su kuriais kartu dirbame“, – sako Pajauta.
Nuo patalynės – iki gyvenimo būdo
Šunys Pajautos gyvenime buvo visada. Šeima ne vieną jų užaugino iki senatvės, todėl rūpintis gyvūnais jai buvo savaime suprantama. Tačiau savanorystė prieglaudoje prasidėjo visai paprastai – išgirdusi, kad gyvūnams reikia patalynės, moteris ją nuvežė ir, kaip pati sako, „įklimpo“.
Prieglaudoje ji savanoriauja jau ketvirtus metus. Anksčiau su vyru ten praleisdavo kone visą savaitę, o dabar, po sveikatos sunkumų, dažniausiai atvyksta tris ar keturias dienas per savaitę.
„Čia jau toks gyvenimo būdas. Jau nemokėčiau kitaip gyventi“, – sako ji.
Moteriai skaudu matyti, kad dalis žmonių neįvertina atsakomybės už augintinį. Ji tiki, kad pagarbos gyvūnams vaikus reikia mokyti nuo mažens: keturkojis nėra daiktas, kurio galima atsikratyti, kai juo nusibosta rūpintis.
„Kas, jei ne mes, jiems padės? Šuo tavęs neišduos, bus ištikimas ir gins iki paskutiniųjų“, – sako Pajauta.
Savo balsą rado ir socialiniuose tinkluose
Pajauta jau beveik dešimtmetį rašo „Facebook“ įrašus. Ji renkasi temas, dėlioja istorijas, o savo nuomonę reiškia tiesiai, bet, kaip pati pabrėžia, stengiasi rašyti korektiškai. Ilgainiui išmoko nepriimti kiekvieno komentaro asmeniškai: dabar, juokiasi, turi „storą begemoto odą“.
Požiūris į pasaulį atsispindi ir jos šeimos istorijų knygoje. Pajautos tėvai buvo politiniai kaliniai, tokia pat patirtis teko ir vyro šeimai. Savo jubiliejaus proga moteris norėjo įamžinti žmones, kuriuos pažinojo, ir jų istorijas. Tam pasitelkė šeimos archyvą, nuotraukas ir artimųjų surinktą medžiagą.
Pajautai svarbu, kad apie pokarį ir politinių kalinių likimus sužinotų jauni žmonės. Ji pastebi, kad kai kurie yra girdėję apie šį laikotarpį, tačiau retai turi progą į jį įsigilinti. „Per mažai kalbama apie pokarį, apie kovą ir apie tai, kas vyko. Nenorėčiau, kad visa tai po truputį išbluktų iš atminties“, – sako ji.
„Palaidais plaukais dar prasilėkti“
Pajauta neslepia, kad jos gyvenime buvo ir sunkių išbandymų: ji patyrė infarktą, vartoja vaistus, tačiau noras gyventi niekur nedingo. Jį palaiko optimizmas ir įvairaus amžiaus žmonės, kurių draugijoje moteris jaučiasi sava.
Paklausta, iš kur semiasi energijos, Pajauta atsako paprastai: „Jeigu pradėsi sėdėti ir raudoti, tai nežinau… O aš nusiteikusi palaidais plaukais dar prasilėkti kažkur.“
Tokia Pajauta ir prieglaudos kolektyvui: aktyvi, tiesi, pilna humoro ir pasirengusi skirti savo laiką tiems, kuriems jo labiausiai reikia.
Pastebėkime tuos, kurie įkvepia
„Metų senjoro 2026“ rinkimai – ne vien konkursas. Tai kvietimas pastebėti šalia esančius žmones ir viešai jiems padėkoti. Kartais senjorui gali atrodyti, kad jo kasdieniai darbai nėra kuo nors ypatingi, tačiau rūpestis bendruomene, perduodamos žinios, savanorystė, kūryba ar gyvenimo džiaugsmas kitiems gali tapti stipriu įkvėpimu. Jeigu jūsų aplinkoje yra žmogus, kurio istoriją turėtų išgirsti visa Lietuva, registruokite jį „Metų senjoro 2026“ rinkimuose.
Registracijos nuoroda: https://www.15min.lt/media/konkursas/metu-senjoru-rinkimai
