Sekite 15min Google
Skaito nuo ankstyvos vaikystės
Vienam skaitymas yra įprotis, kitam – malonus laisvalaikio užsiėmimas, o kai kam knyga tampa beveik šventu kasdienybės ritualu. Laidoje A.Valinskas prisipažino knygoms jaučiantis ypatingą silpnybę. „Pradėjau skaityti ketverių su puse metų, todėl skaitau iki šiol, matyt, skaitysiu iki paskutinio atodūsio“, – šypsosi jis.
Vis dėlto šiandien dažnai girdime, kad knygoms paprasčiausiai nebelieka laiko. Darbai, ekranai, kasdieniai įsipareigojimai ir nuolatinis informacijos srautas užpildo dienotvarkę, todėl prisėsti su knyga kartais atrodo kaip sunkiai įgyvendinama užduotis, tačiau A.Valinskas priminė, kad skaityti galima ir kitaip.
„Girdžiu žmones sakant, kad šiais laikais skaitymui nelabai yra laiko arba yra tokių, kurie tingi tą daryti, tačiau juk dabar yra audioknygos – tai būtent tas pasirinkimas, kuris realiai neužima jūsų laiko. Bėgiokit su knyga, vairuokit su knyga. Dabar mėnesį galima išbandyti Audioteką nemokamai – ten rasite ir mūsų podkasto rekomenduojamas knygas, kurias galite išklausyti. Pasirinkimas išties didelis“, – kalbėjo A.Valinskas.
Jei tradicinis skaitymas ne visuomet telpa į dienotvarkę, alternatyva gali tapti audioknygos. Jų galima klausytis vairuojant, bėgiojant, vaikštant ar atliekant kitus kasdienius darbus. Taip laikas, kuris anksčiau būdavo skirtas tik kelionei ar fizinei veiklai, gali virsti galimybe susipažinti su nauju kūriniu.
Mariaus Ivaškevičiaus kūriniai – skaitytojui, nebijančiam iššūkių
Kalbėdami apie knygas, kurios paliko stiprų įspūdį, laidos dalyviai pasidalijo konkrečiomis rekomendacijomis. A.Valinskas išskyrė dvi Mariaus Ivaškevičiaus knygas – „Išvarymas. Londono adata“ ir „Išvarymas. Kristus ir Čingischanas“: „Marius Ivaškevičius – vienas iš tų autorių, kurie man labiausiai imponuoja, šalia Kristinos Sabaliauskaitės, nors jų stiliai – visiškai skirtingi.“
Anot Arūno, „Londono adata“ jam buvo įdomi ir dėl sąsajų su spektakliu „Išvarymas“. Jis pasakojo sulaukęs kvietimo pamatyti spektaklį, tačiau nusprendęs pirmiausia perskaityti knygą.
Kalbėdamas apie „Kristų prieš Čingischaną“, A.Valinskas užsiminė net kiek pyktelėjęs ant autoriaus. „Dėl likimų, kuriais autorius nubaudė veikėjus, aš buvau šiek tiek pasipiktinęs“, – prisipažino nedaugžodžiaudamas A.Valinskas norėdamas neatskleisti intrigos tiems, kurie šios knygos dar neskaitė.
Būtent tokios reakcijos ir parodo, kokią galią turi literatūra. Knyga nebūtinai turi vien nuraminti ar suteikti malonumą – kartais ji priverčia ginčytis su autoriumi, piktintis veikėjų pasirinkimais ir dar ilgai po skaitymo svarstyti, ar viskas turėjo baigtis būtent taip.
Diskusijoje nuskambėjo ir mintis, kad M.Ivaškevičiaus kūriniams kartais reikia daugiau skaitytojo pastangų. Tai nėra literatūra, kurią galima tiesiog greitai perbėgti akimis: kai kuriuos tekstus reikia įveikti, prie jų sugrįžti, o kartais ir pačiam šiek tiek ūgtelėti, kad atsiskleistų visa jų prasmė.
„Man šitas lifto principas labai patiko“, – teigė A.Valinskas, perduodamas autoriui linkėjimų ir lūkestį naujam kūriniui. „Mariau, aš vis dar laukiu, ir ne aš vienas“, – šypsojosi jis.
Abi šias A.Valinsko rekomenduotas knygas galite išklausyti Audiotekoje. Išbandykite audioknygas Audiotekoje net mėnesį NEMOKAMAI!
Spauskite nuorodą, prisijunkite ir pradėkite klausyti: https://www.audiotekaclub.lt/valinskaszino
