— Gintare, ką reiškia būti vienos didžiausių pasaulio spaudos fotografijos agentūrų fotografe ir kuo toje agentūroje skiriasi laisvės, galimybės ir atsakomybė?
— Laisvai samdomo fotografo darbas nėra lengvas, bet būti dalimi tokios agentūros – tai yra mano darbo įvertinimas. Ir, aišku, ta emocija, kai pamatai savo nuotraukas ir savo pavardę ant viršelio. Paskutinį kartą tai buvo turbūt prancūzų laikraščio pirmam puslapyje. Čia pamatyti savo pavardę, aišku, yra malonu. Ir gal net šiek tiek juokinga pagalvojus, kaip tą lietuvišką pavardę ištartų prancūzai.
Kai fotografavau ne tik sportą, bet ir naujienas, buvo smagu savo nuotraukas pamatyti „New York Times“. Kai dirbi agentūroje – atsiranda galimybė, kad tavo nuotraukos būtų matomos visame pasaulyje. Ir kartu atsiranda galimybė fotografuoti tokius renginius kaip „Formulė 1“, olimpinės žaidynės ar kiti panašūs renginiai – tai tikrai yra malonu.
