Apie tai, kad serga sunkia liga, Šarūnas sužinojo dar būdamas abiturientu. Tuo metu, 2006-aisiais, leukemijai gydyti jam siūlė chemoterapiją arba kaulų čiulpų transplantaciją. Padedamas sesers, vaikinas išsiaiškino, kad Lietuvoje jau yra naudojami taikinių terapijos vaistai šiai ligai gydyti, tačiau kompensuojami jie buvo tik kai kuriems pacientams:
„Per šv. Kūčias sužinojau, kad gavau tuos vaistus. Man jie buvo efektyvūs – gerai juos toleravau, bet kiekvieną mėnesį grįždavau darytis tyrimų į Santaros hematologijos skyrių ir nuolat matydavau kitus pacientus, kurie to vaisto negauna ir silpsta akyse: slenka plaukai, išbąla oda.”
Tuomet parašęs peticiją Šarūnas pasiekė savo ir iškovojo taip reikalingą vaisto kompensavimą visiems pacientams.
Pamatęs, kad ir Lietuvoje vienas žmogus gali padaryti ryškų pokytį, Šarūnas ėmėsi iniciatyvos ir tapo nevyriausybinės organizacijos POLA prezidentu. Ši organizacija vienija 15 tūkst. onkologinių pacientų visoje Lietuvoje bei atstovauja ir gina jų interesus valdžios institucijose, taip pat siūlo įvairiapusę psichologinę bei teisinę pagalbą.
Dažnas vėžiu susirgęs lietuvis jaučiasi nesaugiai ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl turimos darbo vietos. Susirgę onkologine liga darbuotojai dažnai niekam nepasakoja apie savo sveikatos būklę, nes bijo netekti pajamų.
Daugelis darbdavių vis dar įsitikinę, kad vėžys yra mirties nuosprendis, todėl yra linkę ne paremti susirgusį darbuotoją, o jį pakeisti kitu. Šiandien onkologinių ligų pacientų realybė nėra tokia baisi, anot POLA prezidento, Lietuvoj daugiau nei pusė pacientų pasiekia visišką remisiją ir gyvena įprastą gyvenimą.
Jis ragina darbdavius būti supratingais, kad susirgusio žmogaus kurį laiką nebus darbe, tačiau pasveikęs ar stabilizavęs būklę grįš į darbą dar labiau motyvuotas.
Paklaustas, kaip susirgęs žmogus turėtų nepasiklysti painiuose sveikatos sistemos koridoriuose, Šarūnas patarė kreiptis ne į gydytojus ar šeimos narius, bet į kitus pacientus, kurie tą kelią jau praėjo. Jo teigimu, egzistuoja ne tik fiziniai, bet ir socialiniai bei psichologiniai gyvenimo su liga aspektai, o apie juos geriausiai gali papasakoti patys sergantieji, dalindamiesi savo patirtimi.
Susirgę onkologine liga darbuotojai dažnai niekam nepasakoja apie savo sveikatos būklę, nes bijo netekti pajamų.
Dalis onkologinių pacientų kovoje su vėžiu renkasi alternatyvią mediciną. Pasak Šarūno, alternatyvi medicina nėra tinkama gydyti onkologines ligas, nes jos dažnai yra greitai progresuojančios, todėl reikalingi vakarietiški gydymo būdai. Nepaisant to, alternatyvios medicinos priemonių nereikėtų visai nuvertinti – masažai, jogos pratimai ir įvairios žolelės gali sumažinti šalutinius gydymo poveikius ir padėti jaustis geriau bei greičiau įveikti ligą.
„Žolelės, maisto papildai, mitybos kaita ar fiziniai pratimai turi eiti greta, nepaneigiant pagrindinio gydymo”, – tikina Šarūnas.
Iniciatyva „Skirtingos spalvos” specialiai šiai istorijai sukūrė unikalų dizainą marškinėliams. Juos galite įsigyti ir jūs, taip paremdami šią socialinę iniciatyvą, kuri gautas lėšas skirs labdarai ir įvairių problemų, susijusių su ligomis, sprendimui. Tai galite padaryti užsukę į „Skirtingos spalvos“ feisbuko puslapį. Ten pat ir pamatysite laidą su Š.Narbutu.
