Kalbėjom kažkokias „pievas“, nes mums buvo malonu kalbėtis ir nemalonu nekalbėtis.
Tėtis nutraukė mano ekskursiją po koridorių „kiek leidžia laidas“ ir viskas baigėsi. Tai yra nuotykis susprogo beveik net neprasidėjęs.
Po savaitės jis man paskambino. Aš to laukiau nuo ryto iki vakaro. Visas ilgas savaitės dienas ir naktis. Naktimis dar pasitelkdama savo paauglišką fantaziją: „kas būtų, jeigu būtų“.
