Ekspertai įspėja, kad šešėlinė prekyba daro ne tik ekonominę žalą valstybei – neaiškios kilmės prekės didžiausią riziką kelia patiems vartotojams.
Ramia sąžine prisideda prie šešėlio
Finansinis spaudimas išlieka svarbiausiu veiksniu, lemiančiu vartotojų elgseną bei toleranciją nelegaliai prekybai. Latvijos universiteto „SSE Riga“ Tvaraus verslo instituto užsakymu atliktas Baltijos šalių tyrimas atskleidė, kad reikšmingai pakilus kainoms dėl mokesčių, beveik trečdalis lietuvių (31,3 proc.) apsvarstytų galimybę įsigyti prekių iš neoficialių šaltinių, nors 35,7 proc. teigia to nedarysiantys.
42 proc. apklaustųjų taip pat nesmerktų asmens, perkančio prekes neoficialioje rinkoje siekiant sutaupyti pinigų, o šiam požiūriui nepritaria 41 proc. respondentų.
Dauguma piliečių mano, kad būtent politikos formuotojai daro didžiausią įtaką šešėlio plėtrai – 63 proc. respondentų pritarė, kad valdžios institucijos, priimdamos akcizų politikos sprendimus, prisiima didžiausią atsakomybę už nelegalios rinkos augimą.
Nelegali prekyba tabako gaminiais daro žalą ne tik valstybės biudžetui, bet ir kiekvienam sąžiningam mokesčių mokėtojui, vertina ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Marius Dubnikovas.
Perkant kontrabandines prekes mažėja vastybės finansavimas toms sritims, kurios finansuojamos iš mokesčių surinkimo – švietimo, sveikatos apsaugos, viešojo saugumo ar krašto apsaugos.
Pasak ekonomisto, nelegali produkcija į Lietuvą daugiausia patenka iš trečiųjų šalių, įskaitant Baltarusiją, todėl ją vartojantys asmenys tiesiogiai prisideda ir prie priešiško režimo palaikymo.
Skirtingai nei legali produkcija, jie nėra tikrinami pagal kokybės ir saugos standartus.
„Nelegalūs tabako gaminiai taip pat kelia riziką vartotojų sveikatai. Skirtingai nei legali produkcija, jie nėra tikrinami pagal kokybės ir saugos standartus, todėl vartotojai negali būti tikri dėl jų sudėties ar gamybos sąlygų. Tokie produktai net gali turėti sveikatai pavojingų medžiagų“, – vertina M. Dubnikovas.
Kur pasukti akcizų laivą?
M. Dubnikovo nuomone, cigaretės labai patrauklios kontrabandai tapo dėl taikomos akcizų politikos – gaminių kainų skirtumai tarp kaimyninių valstybių lemia paklausą kontrabandai pirmiausia iš nedraugiškos Baltarusijos.
„Vakarų Europoje taip pat gaji padirbtų gaminių migracija ES viduje. Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje yra ganėtinai populiaru gaminti nelegalus rūkalus, nes akcizų politika pastoviai keliant mokesčius tik skatina įvairias nelegalios rinkos formas“, – nurodo ekonomistas.
Nors pasigirsta nuomonių, kad situaciją padėtų išspręsti bendras akcizų taikymas visoje ES, M. Dubnikovo teigimu, tai pasitarnautų tik Vakarų Europai, kurioje akcizai yra ir taip aukštesni nei mūsų regione.
„Dėl to akcizų suvienodinimas reikšmingai pakeltų akcizus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Pakilusios gaminių kainos lemtų dar didesnę ekonominę naudą kontrabandą gabenantiems žmonėms, taip pat nelegaliems gamintojams viduje. Išeitų taip, kad turėtume dar didesnį srautą nelegalių prekių“, – mano jis.
Visgi parlamentaras, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys Algirdas Sysas įsitikinęs, kad akcizų derinimas bent jau su kaimyninėmis valstybėmis atneštų apčiuopiamų rezultatų.
Jeigu bus susitarimai ES lygmeniu, ar bent jau su kaimynais, tuomet ir kontrabandos mastai bus mažesni.
„ES mastu reikėtų daugiau derinti akcizų politiką, ypač prekių, kurios turi didesnę paklausą, ar tai būtų alkoholis, tabakas, ar degalai. Jeigu bus susitarimai ES lygmeniu, ar bent jau su kaimynais, tuomet ir kontrabandos mastai bus mažesni, nes paprasčiausiai neapsimokės tai daryti“, – priduria Seimo narys.
Priemonių kovoti yra
Remiantis tarptautinės bendrovės KPMG tyrimo duomenimis, pernai nelegalių (padirbtų ir kontrabandinių) cigarečių suvartojimas Lietuvoje išaugo iki 21,1 proc. visos rinkos dalies ir buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus. Iš viso šalyje buvo suvartota 540 mln. nelegalių cigarečių, 30 mln. daugiau nei užpernai.
Iš viso šalyje buvo suvartota 540 mln. nelegalių cigarečių, 30 mln. daugiau nei užpernai.
A. Sysas komentuoja, kad nors tarnybos aktyviau kontroliuoja siuntas bei kitus nedidelius kontrabandos kanalus, paštu ar kitais smulkiais būdais gabenamos nelegalios prekės asmeniniam vartojimui sudaro palyginti nedidelę bendros kontrabandos dalį.
„Viena situacija yra su nedideliais kiekiais, kuriuos pavieniai asmenys atsisiunčia paštu ar kitais kanalais, o visai kita – baltarusiškos cigaretės, kurios atvažiuoja sunkvežimiais, traukiniais ar skrenda dangumi. Nors bet kokia kontrabanda daro žalą valstybei ir jos piliečiams, valstybės institucijos pirmiausia fokusuojasi į didžiausią žalą keliančius atvejus“, – mano A. Sysas.
Papildomu iššūkiu tampa kontrabandos srautai Europos Sąjungos (ES) viduje. Didelė dalis nelegalių cigarečių ir kitų prekių į Lietuvą patenka ne tik iš rytinių kaimynių, bet ir per kitas ES valstybes, įskaitant Latviją.
Nors dėl to vidaus sienų kontrolė tampa sudėtingesnė, tai nereiškia, kad valstybė neturi galimybių veikti, priduria parlamentaras.
„Lietuva yra įsigijusi mobiliuosius rentgeno aparatus, skirtus didelių transporto priemonių ir krovinių kontrolei magistralėse, tačiau kyla klausimų dėl jų efektyvumo ir praktinio panaudojimo. Jeigu valstybė už milijonus eurų perka tokią įrangą, ji turi veikti ir atlikti funkcijas, kurioms yra skirta“, – sako A. Sysas.
