Nesmurtinė komunikacija (angl. Nonviolent Communication, NVC) – tai bendravimo būdas, padedantis kurti pagarbius, nuoširdžius santykius, paremtus empatija ir abipusiu supratimu. Šią metodiką sukūrė amerikiečių psichologas Maršalas Rosenbergas, siekdamas padėti žmonėms spręsti konfliktus be agresijos ir kaltinimų.
„Kai moteris neišmoksta saugiai ir aiškiai kalbėti apie savo poreikius, kyla ne tik nesusipratimų, bet ir vidinių konfliktų. Praktikuoju nesmurtinės komunikacijos metodą. Jis moko ne tik kalbėti, bet ir išgirsti. O tai – pradžia sveikesniems santykiams tiek darbe, tiek šeimoje“, – sako Enrika Benevičienė, Nesmurtinės komunikacijos metodo praktikė, lektorė, neteisminė mediatorė, fasilitatorė ir konsultantė, padedanti žmonėms susikalbėti ne tik žodžiais, bet ir iš širdies.
Enrika Benevičienė dalinasi patarimais ir įžvalgomis, kaip kiekvienas gali pradėti taikyti nesmurtinę komunikaciją savo aplinkoje, kad pagerintų susikalbėjimą įvairiose gyvenimo situacijose ir nereikėtų nuryti savo poreikių.
„Svarbiausia pradėti nuo kalbėjimo be išankstinio vertinimo, o ne bandyti pasiruošti „taikliam“ atsakymui kol žmogus kalba. Didžiausia priežastis kodėl mes nesusikalbame, yra tai, kad yra du kalbėtojai ir nei vieno klausytojo.“
Tas pats galioja ir bendravime su vaikais.
„Jei mano dukra grįžta iš mokyklos ir sako, kad jai ten neįdomu, atsibodo, ten reikia sėdėti, aš kaip gera mama pradedu aiškinti, kad jai reikia pasistengti, kad reikia išmokti susikaupti. Ir kaip tada jaučiasi mano pašnekovas? Jaučiasi visiškai neišgirstas.“ – sako Enrika. „Aš jai ką tik paaiškinau, kad ji neturėtų jaustis taip, kaip jaučiasi. Klausimas – ar ji nori toliau su manimi kalbėtis? Ar ji nori kitą kartą su entuziazmu ateiti ir nuoširdžiai pasidalinti savo jausmais? Ne. Ji to nori vis mažiau ir mažiau.“
„Ką aš galiu padaryti, naudodama nesmurtinės komunikacijos metodą? Aš galiu sakyti – taip, įsivaizduoju, kad tau labai sunku visą dieną išsėdėti. Tu norėtum, kad mokykloje būtų daugiau judesio, nes judesys tau yra nepaprastai brangus. Ar yra kažkas, kas tau trukdo mokytis? Ar nori man papasakoti daugiau?“
Pasak Enrikos, ji atskiriu savyje klausytojo ir kalbėtojo rolę. „Mano minčių fabrikas niekur nedingo – ir toliau yra mano vertinimai, mano mintys kad ji yra hiperaktyvi, kad jai reikia išmokti susivaldyti. Bet aš dabar pasirenku rolę – ar aš šiuo metu kalbu, ar aš klausausi.“
Visa tai, ką sakome kitam žmogui, vaikui, vyrui, mamai, gali mus arba suartinti, arba atitolinti, todėl svarbu kiekvienam paklausti savęs: „kaip galėčiau kuo geriau sukurti ryšį su kitu žmogumi, kad jis galėtų pasakyti tai, kas labai jautru, pažeidžiama.“
Suprasti kitą žmogų nereiškia pateisinti jo veiksmus ir jam dėl visko pritarti.
„Aš galiu išsipakuoti šiuos du dalykus, atskirti juos ir galiu sakyti: aš tave visiškai suprantu, suprantu priežastis dėl ko taip elgiesi. Bet tau nepritariu. Bet sutinku. Aš galiu vienu metu turėti abi kokybes. Nes jei aš pritariu, tai reiškia viską, ką skauda man aš turiu nuryti ir likti su tuo. Aš noriu tuo skausmu pasidalinti su tavim ir drauge jį išgerti.“ – dalinasi Enrika.
Ši laikysena santykiuose reikalauja atidumo, švelnumo, vidinės stiprybės ir savų ribų užsibrėžimo. Atrodo, kad užsibrėžus ribas, yra tikimybė prarasti ryšį, tačiau tik atvirume gimsta tikras santykis – tik išsakius savo poreikius ir dalykus, kurie žmogui yra svarbūs ir, kurių negalima peržengti.
„Vienas iš mitų yra, kad jei aš imsiu mokytis empatijos, visi man pradės lipti ant galvos ir nepaisys mano ribų. Man nesmurtinė komunikacija kaip tik yra viena iš tų vietų, kur aš labai mokausi brėžti savo ribas,“ – sako Enrika. „Nes per labai stiprų ryšį su savim aš labai gerai suprantu, kas yra svarbu man ir aš tada galiu brėžti ribas su atidumu ir švelnumu kitam žmogui.“
„Įsivaizduokime, aš turiu draugę, kuri vis paskambina 3 val. ryto, ir vis jai nutinka kokia katastrofa. Ir aš vis kalbuosi su ja, nes aš juk geras žmogus, o čia – mano gera draugė. Ir kažkuriuo metu aš jau pradedu kitiems žmonėms – ne tai draugei, o kitiems – sakyti, kad gal ji galėtų susiprasti, juk man ryte į darbą. Akivaizdu, kad aš nenubrėžiau ribos, o kitas turi suprasti, kur mano riba ir jos neperžengti.“
Tai kaip tokie žmonės tada brėžia ribas?
„Jie ilgai kenčia, jų pyktis kaupiasi, kol vieną dieną staiga prasiveržia visišku draugės atstūmimu. Tada ją galiu išvadinti visiška savanaude, pasakyti, kad keliautų savo keliais, kad nebenoriu su ja bendrauti. Ir tai yra labai skausminga abiems pusėms. O naudojant nesmurtinę komunikciją, dar gerokai prieš tam sprogimui ateinant, galiu pasakyti draugei, kad aš ją labai noriu išgirsti, ir norėčiau dienos metu apie tai pasikalbėti, kai galėsiu ją atliepti. Kad ji man yra nepaprastai svarbi, ir tuo pačiu aš jaučiu, kad kaina, kurią sumokėsiu šiuo metu nemiegodama yra man per didelė. Kaip ji mano, ką mes galėtume dėl to drauge padaryti?“
Pagrindinė Enrikos žinutė yra ta, kad galima brėžti ribas išlaikant ryšį, nors dažniausiai yra galvojama, kad jei brėšime ribas, prarasime ryšį.
„Tai yra apie tai, kaip būti autentiškume, tikrume su savimi ir su kitais. Kaip gebėti būti atvirume ir „negauti už tai per galvą“. Mes labai dažnai gauname per galvą už savo atvirumą, ir išmokstame slėpti tai, kas mums yra autentiška.“
Gebėjimas būti pažeidžiamume, atvirume yra durys į santykį. Yra žmonių, kuriems yra nepaprastai baisu eiti į savo pažeidžiamumą, nes jie turi labai daug patirties, kaip pažeidžiamumas yra silpnybė. Tačiau jei vienas žmogus, esantis santykyje su tokiu bijančiu atvirumo žmogumi, eina į savo pažeidžiamumą ir atvirumą, tai padės ir kitam truputėlį atsiverti – kiek jis tuo metu gali. Pasak Enrikos, tai yra super galia.
„Su moterimis aš dažnai atrandu, kad jos pirmą kartą atranda savo poreikus, supranta, kad jos turi poreikius. Kai darome pratimus, moterys turi užlipti ant „poreikių lapo“ ir tada sako, kad ji jau čia nebuvo jau kokią 15 metų, nuo mokyklos, visą gyvenimą…“ – dalinasi Enrika. „Pirmas balsas, kurį mes išmokstame išgirsti – tai kaip aš kalbu pati su savimi. Pavyzdžiui „idiote, nevykėle, kaip nusišnekėjai, visas pasaulis matė, geriauk net nelįsk į tą eterį, niekam neįdomu ką turi pasakyti.“ Tai yra kaip mes dažnai su savimi kalbame kiekvieną dieną. Nuolatos save tarkuojame. O giliai mūsų viduje gyvena mergaitė, kuri sako „tave mylės, kai kažką padarysi, kažko pasieksi“. Ir visi veiksmai gyvenime yra sumauti ant šio įsitikinimo“.
Pirmas balsas, kurį moterys išgirsta, yra tas balsas kuris gyvena viduje ir nuolat su ja kalba.
„Tu gali išskirsti į Indiją, į Tailandą, į Balį, gali pakeisti visą savo aplinką, išsikraustyti gyventi kur nori, į kitą pasaulio kraštą, bet tas balsas niekur nedigsta. Tai visgi, kas man iš tiesų yra svarbu? Ką aš sistemiškai, ilgai savyje ignoruoju?“ – klausia Enrika. „Ignoruoju kažkokį savo poreikį – bet ne tik ignoruoju, o sakau konkrečiai, pavyzdžiui „esu trijų vaikų mama. Saviraiška, kūryba – pamiršk!“ Tai ne tik kad aš tų poreikų netenkinu, bet neleidžiu sau net jų norėti. Net norėti apie tai galvoti.“
Kas tada vyksta pasąmoniniu lygmeniu?
„Kai matau kitus žmones tokius poreikius tenkinančius, mane tai siaubingai erzina. Pavyzdžiui, jei aš riboju savyje savo poreikį laisvei, o mano penkiolikmetė dukra skambina ir sako, mama tarėmes kad grįšiu 7 val, bet ar galiu pabūti iki 7:30? Labai supykstu, sakau jai, kad jokiais būdais, kad ji privalo būti namie, kaip tartasi. O tada galvoju – kas man tas pusvalandis? Kodėl aš taip su ja elgiuosi? Man juk yra smagu, kad ji ne savo kambaryje užsidariusi, o su drauge, ir šiaip, vasara dabar, geras oras. Ir tada suprantu – kad tai aš esu įsitikinusi, kad negaliu sau leisti laisvės ir draugystės. Ir tada pasižiūriu į veidrodį – ko aš sau neleidžiu net norėti? Ir tada po truputėlį mokomės tuos poreikius atnešti į pasaulį ir iškomunikuoti – ne kaip naštą kitiems, o kaip dovaną – pažiūrėkite visi, kas norit?“
Pasak Enrikos, dažnai nesutarimų šeimoje priežastis yra moterų nutylėti poreikiai. Jie lieka neišsakyti, ignoruojami ar net užgniaužiami pačių moterų, nes jos bijo „užkrauti“ savo jausmus kitam, būti „per daug“, nes užtikrinti gerą emocinę savijautą šeimoje vis dar išlieka išskirtinai moterų pareiga.
„Žinau, kad daugeliui moterų tai skamba nesuvokiamai – paprašyti pagalbos, kad namiškiai namuose padėtų su buitimi, ir kad tai būtų jiems tikra dovana. Bet aš jiems tiesiog perteikiu, kaip jie gali padėti man jausti daugiau laimės. Kitam yra labai sunku vis galvoti, kaip tave mylėti, ko tu nori, ko tau reikia. O jei tu sakytum – kaip aš norėčiau dabar drauge ruošti vakarienę su muzika – kitam, vyrui, tai yra tokia dovana, žinoti, ko jo moteris nori. Tada jis gali rinktis daryti to ar ne, ir daryti su džiaugsmu.“
Enrika sako neapsiriboti tik šeima – juk tiesiog paklausti, kas dabar jūsų norėtų pusę valandos pasiklausyti, nes jaučiate poreikį išsikalbėti.
„Jei šeimoje norinčių šiuo metu neatsiranda, tada skambinu draugei, sakau, man reikia tiesiog išsikalbėti, išsišaukti, išsiverkti – ar galėtum pusę valandos tiesiog pasiklausyti? Vadinasi, aš ieškau kaip tą savo poreikį atliepti. Tam yra virš tūkstančio strategijų, ir vis tiek ką nors atrasiu.“
„Buvimas empatiškoje erdvėje, kurioje galiu išgirsti save ir būti išgirstai, padeda kiekvienam giliau pažinti tikrąjį savo „aš“. Kai poreikiai yra ribojami – tai skaudina, kai išdrįstama juos išsakyti – tai tampa dovana: pačiai sau ir artimiesiems, kurie nori mus suprasti ir žinoti, kaip mes norėtume būti mylimos“, – dalijasi ji.
Apie taip, kaip save geriau išgirsti ir būti išgirstai, apie tai, kaip autentiškai išreikšti savo balsą, bus jau septintus metus vyksianti konferencija „(Ne)Tobula moteris“, kuri suburs moteris iš visos Lietuvos atviram ir nuoširdžiam pokalbiui apie „Moters balsą“.
Konferencijos tikslas – padrąsinti moteris atrasti savo autentišką balsą, mokytis jį reikšti viešumoje, darbe, santykiuose ir kasdienybėje. Renginio programoje – 15 įkvepiančių pranešėjų iš įvairių sričių, temos apie santykius, savivertę, išvaizdą, viešąjį kalbėjimą bei profesinės tapatybės paieškas.
Daugiau informacijos apie programą ir bilietų įsigijimą galima rasti oficialioje svetainėje: https://netobulamoteris.lt/ .
Konferencija „(Ne)Tobula moteris“ vyks spalio 11 d. Vilniuje, LVSO salėje.
Pilnas pokalbis su Enrika Benevičiene – čia.
(1) https://eige.europa.eu/gender-equality-index/2024/domain/time/LT
