Pradėjusi nuo noro Panevėžyje suburti moteris į šventę su geriausiais Lietuvos lektoriais, Gerda su komanda per kelerius metus sukūrė vieną ryškiausių asmeninio augimo renginių regione, kuris sparčiai populiarėja ir visoje Lietuvoje.
Pasak Gerdos, viskas gimė labai organiškai – be jokios masinių renginių organizavimo patirties, be išskaičiavimų, tiesiog iš tikėjimo idėja. Tiesa, prieš kelerius metus ji buvo nusprendusi pasitraukti iš renginių organizavimo – vyko veiklos uždarymo procesai, atrodė, kad viskas baigta. Tačiau būtent tada Gerda pradėjo savo asmeninį sąmoningumo kelią, kuris atvedė atgal – prie renginių, kurie turi prasmę ir vertę.
Šių metų konferencijos tema – „Moters balsas“. Bus kalbama ne tik apie tai, kaip išgirsti kitą, bet ir apie tai, kaip išgirsti save. Apie tai, ką reiškia išdrįsti kalbėti, veikti, nors asmeninį ir profesinį gyvenimą temdo sunkumai.
Kas yra „(ne)Tobula moteris“ ir kuo ji skiriasi nuo kitų Lietuvoje organizuojamų konferencijų?
Gerda: „(ne)Tobula moteris“ – tai patyriminė konferencija, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas emocinės gerovės stiprinimui ir visapusiškam žiūrovės komfortui: nuo dovanų, jaukios aplinkos, praktikų iki meninių pasirodymų bei naujausių žinių. Konferencija išsiskiria tuo, kad pranešimai trunka iki 30 minučių, todėl pranešėjas ir auditorija turi daugiau galimybių užmegzti ryšį, įtraukti praktikas, atsakyti į klausimus. Svarbią programos dalį sudaro meniniai pasirodymai. Šioje konferencijoje susijungia žinios, patyrimai, menas ir jausmas.
Kaip pradėjai? Kokia buvo tavo pradinė mintis, tikslas, siekis?
Gerda: Kai pradėjau organizuoti konferenciją, mano pagrindinis tikslas buvo suburti Panevėžio moteris į šventę, kurioje jos galėtų pamatyti ir išgirsti pačius geriausius Lietuvos lektorius. Norėjau sukurti erdvę, kurioje moterys galėtų atsipalaiduoti, palikti visus rūpesčius ir atsakomybes už salės ribų, ir tiesiog leisti sau būti, patirti, mėgautis.
Pirmiausia susitikau su savo drauge Rasa ir pasiūliau idėją apie renginį moterims, ir sutapo taip, kad ji taip pat galvojo apie didelę šventę moterims! Kadangi abi esam greitos, aktyvios, organizuotos moterys, iš karto pradėjome dėliotis mintis, kurti pavadinimą. Dabar puikiai atsimenu, kaip Rasos kabinete piešėme, rašėme įvairius pavadinimo variantus, ir taip 2017 metais, birželio mėnesį Panevėžyje gimė „(ne)Tobula moteris“.
Po mūsų susitikimo su Rasa dalyvavau konferencijoje „Išdrįsk pradėti“, kur gavau dar daugiau įkvėpimo daryti konferenciją Panevėžyje. Per draugus susipažinau su viena iš „Išdrįsk padėti“ organizatorių, ji davė daug patarimų apie konferencijos organizavimą, esu jai labai dėkinga.
Su Rasa į komandą pasikvietėm dar dvi drauges: Skirmantę ir Šarūnę. Ir visos pradėjome organizuotis, dėliotis darbus. Organizatorių vaikai buvo dar maži, tai dažnai darbai vykdavo pas kažką namie, kad ir vaikai kartu galėtų žaisti. Darbas buvo labai smagus: visos kartu, vaikai kartu, ir pakalbėdavome apie buitinius reikalus ir apie darbus, būdavom nuo ryto iki vakaro kartu. Visa kūrybinė komanda važiavom net prie jūros, kopose piešėme „Laimingos akys – renginių organizavimas“ logotipą.
Pirmos konferencijos tikslas buvo aprėpti daugumą gyvenimo sričių, su kuriomis susiduria moterys, išskyrus darbą. Nenorėjome šios konferencijos paversti dar viena konferencija apie verslą ir darbą. Taigi dėliojome ant didžiulio vatmano lapo sritis: mityba, mada, grožis, laikas sau, moteriškumas, santykiai, savirealizacija, namai, šeima, laisvalaikis. Ir taip susidėliojo net 9 pranešimai.
Pabrėžiu, kad mes nei viena nebuvome organizavusi tokios apimties renginių, viskas vyko spontaniškai, iš jausmo, ir meilės savo miestui, kūrybai ir moterims. Norėjosi, kad kuo daugiau moterų galėtų dalyvauti konferencijoje, taigi ir bilieto kaina buvo daugiau simbolinė, o mes konferenciją organizavome tikrai ne dėl pinigų.
Bilietus pirko ne taip sėkmingai kaip tikėjomės, norėjome užpildyti visas 600 vietų, tai teko nemažai įdėti pastangų, kad juos pirktų. Artėjant konferencijai, pradėjome intensyviai dalinti asmeninius kvietimus, kad tik daugiau moterų galėtų išvysti geriausius Lietuvos pranešėjus. Pirmojoje konferencijoje turėjome netgi svečių iš Ibizos – žinomą sąmoningumo lektorę Leonorą Blekaitytę.
Bet nors ir neužpildėme pilnos salės, vis tiek noras nedingo toliau organizuoti, ir jau kitų metų kovą organizavome konferenciją poroms „(ne)Tobula pora“, tiesa, šis projektas toliau nebebuvo vykdomas. Po šio projekto galvojome nutraukti veiklą. Tiesa pasakius, su Rasa jau buvom padėjusios tašką konferencijoms, bet 2018 metais, rugpjūtį, aš vėl grįžau pas Rasą ir įkalbėjau toliau tęsti konferenciją.
Papasakok septynerių metų kelią. Kokie buvo iššūkiai? Gal turi įdomių istorijų, kuriozų?
Gerda: Dažnai sulaukiu šio klausimo ir vis susimąstau – ar viskas tikrai taip sklandžiai vyksta, ar aš tiesiog nebematau tų iššūkių? Tiesa ta, kad sunkumai visada tampa nuotykiais, kurie išsprendžiami ir pamirštami. Vis dėlto, prisimenu kelias juokingas ir įsimintinas situacijas.
Pavyzdžiui, pirmąją konferenciją turėjo vesti visai kitas žmogus. Likus dviem savaitėms iki renginio, jis tiesiog parašė laišką, kad „sumaišiau datas, aš tuo metu būsiu išvykęs, negalėsiu vesti renginio“. Visa laimė, kad aš pačioje pradžioje jau buvau kalbėjusi su Toma Razmislavičiūte-Juode ir labai norėjau ją matyti mūsų konferencijoje, bet komanda buvo nusprendusi kitaip. Ir ką jūs manote, Toma, žinoma aktorė, kaip tik tą šeštadienį buvo laisva!
Kartą nutiko kuriozas, kai lektorius jau turėjo eiti į sceną – o mes jo tiesiog nerandame! Pradėjome lakstyti po visą pastatą, net į vyrų tualetus įkišome nosį! O jis tuo metu vaikštinėjo salėje, bendravo su žmonėmis. Taip pat buvo ir situacija, kai pranešėjas atvyko tiesiai iš vakarėlio – tai matėsi veide ir elgsenoje. Visa laimė, dar buvo likę nemažai laiko iki pranešimo, pranešėjas išėjo pasivaikščioti, išgerti kavos ir scenoje tai buvo vienas iš geriausių pranešimų. Bet vis dėlto, po tokių situacijų pasirenkame nebekviesti taip besielgiančių pranešėjų.
Kokios moterys susirenka į šias konferencijas? Ko jos ieško? Kaip keičiasi po vienos dienos? Ar tikrai galima taip moteris įkvėpti?
Gerda: Į konferenciją susirenka labai įvairios moterys – nuo namų šeimininkių iki solo verslininkių, nuo studenčių iki moterų pensiniame amžiuje. Jas vienija noras patirti, augti, atrasti kryptį, išgirsti naujų praktikų, prasmingai praleisti laiką bendraminčių apsuptyje. Jos išeina kupinos įkvėpimo – tarsi po gilaus oro gurkšnio įkvėpimo. Viena dalyvė, kuri lankėsi beveik visose konferencijose, kartą pasakė: „Jūsų konferencija – tai lyg atostogos, kaip nauja metų pradžia.“
Pavyzdžiui žinau atvejį, kai po konferencijos moteris suvokė, kad skaidrės, kurias matė, buvo visiškai apie ją. Ji savo gyvenime jautėsi uždaryta narvelyje, kaip paukštelis. Lyg ir viskas gerai, yra naujausia mašina, išvaizdus vyras, darbas, bet nėra džiaugsmo akyse. Ji dabar dirba visai kitą darbą, bendrauja su širdžiai artimais žmonėmis, mėgaujasi gyvenimu, gali daug daugiau sau leisti, o svarbiausia, yra laiminga.
Kita moteris pasakojo, kaip pranešėjas pasakojo istoriją ant scenos, o ji, atrodo, girdėjo savo asmeninę istoriją. Šis pranešimas jai buvo galutinis taškas, kada ji nusprendė palikti destruktyvius santykius.
Koks buvo tavo asmeninis kelias į sąmoningumą? Kas pasikeitė tavo gyvenime? Kokius metodus naudoji sau?
Gerda: Mano kelias į sąmoningumą prasidėjo per dukros sveikatos iššūkius. Ji labai anksti pradėjo vaikščioti, ir nuo tada pastebėjau, kad ji nori stiebtis ant pirštų. Palaukėme iki kol sueis treji metai, bet niekas nesikeitė, tada kreipėmės į tradicinę mediciną, bet nepadėjo nei masažai, nei mankštos, nei sanatorinis gydymas.
Kai dukrai buvo keturi metai, atradome moterį osteopatę, kuri parodė kitokį požiūrį ir atvėrė naują gyvenimo kryptį. Jau po pirmo seanso supratau, kad šis žmogus yra ypatingas, kitoks. Ji valandą laiko dirbo su mano dukra, kuriai ant masažinio stalo būdavo sunku išgulėti 15 minučių, o tuo metu ramiausiai gulėjo ir leidosi masažuojama. To žmogaus jau nebėra, bet tai buvo pirmas žmogus, su kuriuo vykdavo ne tik osteopatijos seansai, bet ir gilūs pokalbiai, nes dažniausiai kūno negalavimai rodo, kad ir gyvenime kažkas ne taip vyksta. Mano osteopatė buvo kaip psichoterapeutė. Ji buvo to kertinio suvokimo, kad žmogus nėra tik fizinė būtybė, bet ir dvasinė, pradžia.
Mano pačios emocinė būsena labai pasikeitė, pradėjau kitaip reaguoti į stresines situacijas. Kai lankiausi terapijose, vyko mano tris metus vykdomos veiklos uždarymas, bankroto procesai, o aš jaučiausi rami, priėmiau situaciją natūraliai, pati buvau priėmusi sprendimą uždaryti veiklą, nebemačiau kitos išeities. Po veiklos galutinio uždarymo paskambinau pažįstamai ir paklausiau, ar jai reikia pagalbos organizuojant seminarus, mokymus, ir ji mielai mane priėmė į komandą. Seminaruose susipažinau su kitais mokytojais: Žydrūnu Sadausku, Dariumi Ražausku, Arvydu Girdzijausku. Taip nuo 2016 metų aš pilnai atsidaviau renginiams.
Mano patirtis rodo, kad labai svarbu nebijoti kreiptis pagalbos, nebijoti išsakyti savo jausmų, emocijų, ir, svarbiausia, priimti situacijas natūraliai – juk visada galima keisti kryptį, visada yra kitos durys.
Kas dabar yra tavo kasdienė rutina? Ką darai dėl savo sveikatos ir emocinės būklės?
Gerda: Kasdien medituoju, valgau gydantį maistą, rašau dienoraštį, vaikštau gamtoje.
Nuo ko patartum pradėti kitoms moterims, kurios susiduria su iššūkiais?
Gerda: Visada yra išeitis – svarbiausia neužsidaryti, pradėti veikti. Siūlyčiau pradėti nuo mažų žingsnių – susikurti rytinę rutiną: keltis tuo pačiu metu, 10 minučių pabūti su savimi, išgerti stiklinę vandens, susirašyti dienos planą.
Man labai padeda konferencijoje išgirstos mintys, darytos praktikos, kurias taikau savo kasdienoje. Kiekvieną rytą pradedu su Leonoros Blekaitytės „Be You“ meditacija, stresinėse situacijose taikau Alos Tamulienės kvėpavimo techniką: „įkvepi meilę, iškvepi dėkingumą“. O kai teko rimtai padirbėti su nerimo atakomis, labai padėjo Mayos Grey meditacijos, kurias galima rasti jos Youtube kanale.
Ko galima tikėtis iš šių metų konferencijos? Kas svarbiausia?
Gerda: Šių metų konferencijoje lauks įkvepianti nuotaika, stiprūs pranešimai, jaudinantys meniniai pasirodymai ir jauki atmosfera. Tema – Moters balsas. Kalbėsime apie tai, kaip jį išgirsti, kokią vertę jis turi – ne tik išoriniam pasauliui, bet ir pačiai moteriai. Visi pranešėjai – itin stiprūs, autentiški, neįmanoma išskirti vieno. Kiekvienas jų padės pažadinti tai, kas galbūt ilgai tylėjo viduje.
Konferencija „(ne)Tobula moteris“ vyks spalio 11 d. Vilniuje, LVSO koncertų salėje.Tai – kvietimas atsigręžti į savo vidų, leisti sau išgirsti, kas iš tiesų svarbu, ir drąsiai tai išreikšti. Nes tik išgirdus save, mus gali išgirsti ir pasaulis.
Bilietai: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/kita/patyrimine-konferencija-netobula-moteris-451696/
