Vieni vyrai tiesiog nueina per greitai ir nesivargina palaukti, kiti susipykę nusisuka ir palieka partnerę sudėtingomis sąlygomis. Kai kurioms moterims tokios istorijos baigėsi ne tik santykių pabaiga, bet ir realiu pavojumi gyvybei.
38 metų MJ iš JAV iki šiol prisimena kelionę į Ziono nacionalinį parką Jutos valstijoje. Su nauju partneriu ji buvo išvykusi aktyvių atostogų, tačiau tą dieną jautėsi prastai.
Kylant garsiuoju Angel's Landing taku vyras vis spartino žingsnį „Mačiau, kad jį erzina mano tempas. Galiausiai pasakiau: „Na ir gerai, eik pirmas“, – prisiminė ji.
Vyras taip ir padarė. O viršūnėje MJ laukė dar nemalonesnė staigmena – partneris nusileido nuo kalno kartu su kita moterimi, kurią sutiko pakeliui, o ją paliko vieną.
Pora netrukus išsiskyrė. Po kelerių metų socialiniuose tinkluose išgirdusi terminą „alpinės skyrybos“, moteris suprato, kad būtent tai ir patyrė.
Milijonus peržiūrų surinkę vaizdo įrašai
Pastaraisiais mėnesiais „TikTok“ pasipylė panašios istorijos. Vienas vaizdo įrašas, surinkęs daugiau kaip 4 mln. patiktukų, rodo verkiančią moterį, kuri viena leidžiasi nuo uolų.
„Jis mane paliko vieną. Niekada neturėjau su juo čia važiuoti“, – sako ji.
Komentaruose kitos moterys dalijosi panašia patirtimi. Viena pasakojo, kad po to, kai vaikinas ją paliko Didžiajame kanjone, jai teko viena įveikti 12 valandų trukusį maršrutą. Kita pasiklydo miške ir grįžusi namo iš karto užblokavo vyro telefono numerį.
Kodėl taip nutinka?
Santykių specialistai mano, kad priežastys gali būti įvairios – nuo prasto bendravimo iki noro pasirodyti stipresniam ar ištvermingesniam.
Niujorko psichoterapeutas Dorielis Jacovas teigia, kad tam tikrą vaidmenį gali atlikti ir tradiciniai vyriškumo stereotipai.
Jei žmogus sąmoningai paliekamas nesaugioje situacijoje, tai gali tapti ir emocinio smurto forma.
Anot jo, vyrams dažnai nuo mažens diegiamos savybės būti stipriems, savarankiškiems ir neparodyti silpnumo. Kalnuose ar sudėtingesniuose žygiuose tai kartais virsta noru bet kokia kaina pasiekti tikslą, neatsižvelgiant į šalia esantį žmogų.
„Jei žmogus sąmoningai paliekamas nesaugioje situacijoje, tai jau gali tapti ir emocinio smurto forma“, – teigė specialistas.
Viena istorija baigėsi mirtimi
Praėjusį mėnesį Austrijoje nuskambėjo rezonansinė byla. Mėgėjas alpinistas buvo pripažintas kaltu dėl didelio neatsargumo po to, kai aukščiausiame šalies kalne paliko išsekusią draugę ir vienas išėjo ieškoti pagalbos.
Moteris neišgyveno. Teisme paaiškėjo, kad vyras net neapgaubė šalčio kamuojamos partnerės avariniu apklotu, nors tokį turėjo. Be to, anksčiau jis buvo atsisakęs gelbėtojų siūlomos pagalbos.
Dar daugiau klausimų sukėlė buvusios jo partnerės liudijimas – ji papasakojo, kad vyras buvo palikęs ją vieną kalnų take ir anksčiau.
Ar tai tik vyrų problema?
Vis dėlto dalis aktyvaus laisvalaikio entuziastų skeptiškai vertina bandymus šį reiškinį aiškinti vien lyčių skirtumais.
Kalnų sporto ekspertai pabrėžia, kad moterys taip pat yra patyrusios žygeivės, alpinistės ir nuotykių ieškotojos, todėl nereikėtų automatiškai manyti, jog jos visada yra silpnesnė grandis.
Tačiau beveik visi specialistai sutaria dėl vieno dalyko – jei pakvietei žmogų į žygį, esi atsakingas už jo saugumą.
„Gidas visada juda lėčiausio grupės nario tempu. Kodėl su partneriu turėtų būti kitaip?“ – retoriškai klausia Kanados žurnalo „Explore“ redaktorius Davidas Webbas.
Kas nutinka po „alpinių skyrybų“?
Įdomu tai, kad daugelyje šių istorijų moterims padėdavo visai ne partneriai, o nepažįstami žmonės.
MJ po nemalonios patirties metus nebekeliavo į žygius. Ji net buvo pradėjusi galvoti, kad yra per silpna tokiems nuotykiams. Tik vėliau, viena leisdamasi į keliones po Montanos laukinę gamtą, ji susigrąžino pasitikėjimą savimi.
Šiandien moteris vėl mėgaujasi žygiais, tačiau sako supratusi svarbią pamoką: „Tai ir yra žygių grožis. Nesvarbu, ar esi greitas, ar lėtas. Nesvarbu, kiek laiko užtruksi. Nereikia būti geram ar blogam. Tiesiog eini“.
