Paaiškino, kokios flirto taktikos veiksmingiausios vyrams, o kokios – moterims | Gyvenimas

Kaip rašo „Psychology Today“, vyrai ir moterys, siekiantys pritraukti potencialius partnerius trumpalaikiams seksualiniams santykiams arba ilgalaikiams romantiniams santykiams, dažnai kontaktą pradeda pasitelkdami tam tikrą flirto strategiją. Tai gali būti tam tikros frazės pokalbio pradžioje arba elgesys: apranga, šokio judesiai, šypsena, dovanos.

Galima pastebėti, kad žmonių flirtas yra išskirtinis gyvūnų pasaulyje. Jame patinai paprastai siekia patraukti potencialios partnerės dėmesį sąžiningai demonstruodami savo savybes, o patelės gali rinktis geriausius patinus pagal stipriausius jų siunčiamus signalus. Tačiau žmonių flirtui būdingas subtilumas, dviprasmiškumas ir užslėptumas. Kodėl taip yra?

Pensilvanijos universiteto psichologai Andrew Gersickas ir Robertas Kurzbanas (2014) pasiūlė paaiškinimą, kad tai susiję su galimomis socialinėmis flirto pasekmėmis visiems jo dalyviams: kitų vertinimu, priešiškumu, atstūmimu, pažeminimu, žala reputacijai ir pan.

Remiantis šiuo požiūriu, lankstūs ir socialinę situaciją gerai jaučiantys žmonės, gebantys prisitaikyti prie aplinkybių ir sumažinti riziką, flirto objekto yra vertinami palankiau. Toks elgesys gali signalizuoti platesnį elgesio lankstumą ir socialinį intelektą – savybes, kurios yra adaptyvios ir todėl vertinamos renkantis potencialų partnerį.

Vyrai ir moterys flirtuoja skirtingai

Taigi žmonių flirtas yra subtilus ir taktiškas. Kyla klausimas, kokios yra skirtingos flirto taktikos ir kiek jos veiksmingos: ar vyrams ir moterims tinka skirtingi būdai? Ar jie skiriasi siekiant trumpalaikių ir ilgalaikių santykių?

Vienas iš būdų suprasti ir vertinti flirto elgesį yra seksualinių strategijų teorija (angl. Sexual Strategies Theory, SST). Ji teigia, kad skirtingos partnerio pritraukimo taktikos yra nevienodai veiksmingos priklausomai nuo lyties ir poravimosi konteksto – ar siekiama trumpalaikių, ar ilgalaikių santykių.

Pavyzdžiui, seksualinio prieinamumo signalai turėtų būti veiksmingesni, kai juos trumpalaikių santykių kontekste naudoja moterys. Ir priešingai – dosnumo veiksmai, signalizuojantys įsipareigojimą ir pasirengimą investuoti į santykius, turėtų būti veiksmingesni, kai juos ilgalaikių santykių kontekste demonstruoja vyrai.

2015 m. JAV tyrėjai T.Joelis Wade'as ir Jennifer Slemp atliko keturių tyrimų seriją, kurioje nagrinėjo, kaip flirtuoja vyrai ir moterys bei kiek veiksmingi skirtingi flirto būdai.

Pirmajame tyrime ir antrajame tyrime buvo nagrinėjama, kaip atitinkamai vyrai ir moterys parodo romantinį susidomėjimą potencialiu partneriu. Trečiuoju tyrimu siekta nustatyti, kokius moterų flirto veiksmus vyrai laiko veiksmingiausiais. Ketvirtuoju tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kokius vyrų flirto veiksmus moterys vertina kaip veiksmingiausius.

Pirmųjų dviejų tyrimų rezultatai parodė, kad flirtas siekiant ilgalaikių ir trumpalaikių santykių reikšmingai nesiskyrė. Vyrams priskirtų flirto veiksmų sąrašas buvo ilgesnis nei moterims.

Trečiajame tyrime veiksmingiausiais buvo įvertinti tokie moters veiksmai:

„Ji pabučiuoja tave į skruostą“,
„Ji prisiglaudžia prie tavęs“,
„Ji prieina arčiau tavęs“,
„Ji apskritai tave liečia“,
„Ji paliečia tavo ranką“.

Ketvirtojo tyrimo rezultatai parodė, kad veiksmingiausiais buvo laikomi tokie vyro veiksmai:

„Jis laiko tave už rankos“,
„Jis leidžia laiką su tavimi“,
„Jis pakviečia tave į pasimatymą“,
„Jis priverčia tave juoktis“,
„Jis tave pabučiuoja“,
„Jis rodo susidomėjimą tavimi“,
„Jis vakarieniauja su tavimi“.

Apibendrindami gautis rezultatus tyrimų serijos autoriai pažymi, kad, kaip ir numato seksualinių strategijų teorija, veiksmingiausiais buvo laikomi tokie moterų flirto veiksmai, kurie signalizuoja seksualinį prieinamumą, ir tokie vyrų flirto veiksmai, kurie signalizuoja išskirtinumą, įsipareigojimą ir rūpestį.

2022 m. norvegų tyrėjas Leifas Edwardas Ottesenas Kennairas su kolegomis atliko naujesnį tyrimą, kuriame dalyvavo heteroseksualūs Norvegijos ir JAV respondentai.

Dalyviai atsakė į klausimus apie 40 skirtingų flirto taktikų, taip pat apie savo socioseksualumą, suvokiamą vertę kaip partnerio, ekstraversiją, religingumą ir demografines charakteristikas.

Kiekvienam dalyviui atsitiktine tvarka buvo pateiktas vienas iš keturių flirto scenarijų:

Moteris flirtuoja su vyru siekdama trumpalaikių seksualinių santykių.
Moteris flirtuoja su vyru siekdama ilgalaikių santykių.
Vyras flirtuoja su moterimi siekdamas trumpalaikių seksualinių santykių.
Vyras flirtuoja su moterimi siekdamas ilgalaikių santykių.

Rezultatai parodė, kad seksualinio prieinamumo signalai, pavyzdžiui, fizinis kontaktas, kūno demonstravimas ir seksualiai patraukli apranga, buvo vertinami kaip veiksmingesni už draugišką kontaktą (pavyzdžiui, apsikabinimą ar bučinį į skruostą) arba humorą, kai juos naudojo moterys trumpalaikių santykių kontekste.

Vida Press nuotr./Pora kavinėje

Dosnumo ir įsipareigojimo signalai, taip pat humoras ir dalyvavimas intymiuose pokalbiuose buvo laikomi veiksmingiausiais, kai juos naudojo vyrai ilgalaikių santykių kontekste.

Juokimasis ar kikenimas iš kito žmogaus pokštų buvo veiksminga flirto taktika abiem lytims.

Trumpalaikių santykių kontekste šešios taktikos pateko tiek į moterų, tiek į vyrų veiksmingiausių taktikų dešimtukus. Tačiau veiksmingiausios moterų taktikos buvo išimtinai seksualinio arba fizinio pobūdžio, o vyrų flirtas buvo vertinamas kaip veiksmingesnis, jei jie taip pat šypsojosi, rodė susidomėjimą pokalbiu, sakė komplimentus ir prajuokindavo moterį.

Ilgalaikių santykių atveju dešimt veiksmingiausių vyrų ir moterų taktikų buvo beveik vienodos – sutapo 9 iš 10.

Kultūriniai ir individualūs flirto skirtumai

Apskritai individualūs skirtumai, tokie kaip ekstraversija, suvokiama vertė kaip partnerio ir religingumas, reikšmingai neprognozavo flirto veiksmingumo.

Nors buvo nustatyta tam tikrų kultūrinių skirtumų – pavyzdžiui, JAV respondentai kūno demonstravimą, pirmojo kontakto inicijavimą ir dosnumą vertino kaip veiksmingesnius flirto būdus – šie skirtumai buvo mažesni už gana ryškius skirtumus, susijusius su lytimi ir santykių kontekstu.

Autorių teigimu, tai gali rodyti, kad už plačiai paplitusių elgesio modelių slypi evoliucijos metu susiformavę biologiniai polinkiai.