Apie pavydą kalbėti nepriimtina, gal ir todėl, kad jis jau savaime byloja apie mūsų pačių silpnumą ir nepajėgumą. Nori tu to ar nenori, tiesa yra tokia, kad pavydėdamas pasijauti mažiau vertesnis.
Kartais, bandydami pateisinti savo pavydą (o gal atstatyti savigarbą savo pačių akyse dėl kilusio nepilnavertiškumo jausmo), imame ir pavadiname jį... baltu. Ne, pavydas spalvų neturi! Dažniausiai tai sunkus, kankinantis jausmas.
Tai kas gi tas pavydas?
Visų pirma, pavydas yra emocija. Jis kyla savęs lyginime su kitais, kada palyginimas pasirodo esantis ne mūsų naudai. Pavydą lydi daug kitų jausmų: nepasitenkinimas, nesaugumas, susierzinimas, pyktis, kartais net ir neapykanta.
Pavydą lydi daug kitų jausmų.
Ir jeigu dar su jausmu yra daugmaž viskas gerai, tai šio jausmo išveika įprastai yra kenkėjiška asmeniui, į kurį nukreiptas pavydas. Pavydo apimti galime ne tik apkalbėti, sukiršinti, užsipulti žmogų, bet ir jam (ar jo turtui) pakenti fiziškai.
Kaip mes išmokstame pavydėti?
Lyginimasis ir troškimas
“– Na, matai, Jūratė tai gavo 10-imt, o tu tik 7-ynis”. – nusivylusiu tonu atsidūsta mama. Ir mažas vaikas suvokia: tam, kad būtum mylimas, turi gauti ne mažiau nei Jūratė. Ir čia aš turi du pasirinkimus: kitą kartą gauti ne mažiau už Jūratę arba... padaryti taip, kad Jūratė negautų 10-imt.
Ir kurpiu savo vaikiškus, pavydo kupinus planus: kitą kartą, kai Jūratė sirgs, nesakysiu, kas užduota namų darbams, lai ateina ir gauna 2.
Baimė ir nesaugumas
„– Jei ir kitą kartą tiek zysi, tai į tetos gimtadienį vešimės tik tavo sesę“ – nukerta mama aktyviam penkiamečiui. „Gal nusėdėti man ramiai ir nepavyks, bet užtat sesę paerzinsiu, o toji tada tikrai moka visiems nuotaiką sugadinti!” – greitai sukurpiu savo planą.
Vaikai ne manipuliuoja, jie mokosi gyventi. Ir man labai svarbu neprarasti mamos meilės vien dėl to, kad sesė už mane ramesnė!
Vėliau visa tai persikelia į mūsų kasdienybę: taip baisu būti prastesniu už kolegą ar prarasti mylimojo meilę dėl dailesnės kaimynės…
Smurtautojus matome kaip galingus. Jų bijome, vengiame. O jei žinotume, kad jie tai daro iš savo nepajėgumo!
Nukentėjai – susisiek!
O Tu pajėgus. Ir Tu turi teisę jaustis saugus. Pagalbos kreipiasi tik stiprūs. Nukentėjai – susisiek!
Į Kauno apskrities moterų krizių centrą kreipiasi daug žmonių, nukentėję nuo vagišių, kaimynų ar net kolegų. Pavogė, apgadino tvorą ar apibraižė naują automobilį.
Kauno apskrities moterų krizių centras teikia kompleksinę pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, organizuoja ir koordinuoja pagalbos nukentėjusiam asmeniui teikimą nepriklausomai nuo to, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Teikiamos konsultanto, psichologo, teisininko individualios konsultacijos, informavimo ir tarpininkavimo paslaugos, įvertinus nukentėjusio asmens poreikius, atsiradusius dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Paslaugos nemokamos, teikiamos tiesiogiai ir nuotoliu, išsaugomas konfidencialumas ir, klientui pageidaujant, anonimiškumas.
Pagalbos tarnyba:
Vaidoto g. 115, Kaunas, tel. +370 668 21232
El.paštas: kriziucentras@kamkc.lt
