Pasiekė įprastai neanketuojamą grupę
Su amžiumi aktyvi informacijos paieška slopsta, tačiau 7 iš 10-ties senjorų ieško jiems rūpimos informacijos. Taip paaiškėjo „Sidabrinei linijai“ šių metų pradžioje atlikus vyresnio amžiaus žmonių tyrimą. Jame dalyvavo beveik 500 žmonių, sulaukusių 60 ir daugiau metų.
Pasak „Sidabrinės linijos“ psichologės Živilės Kaniavienės, tokia apklausa padeda susidaryti detalesnį Lietuvos vyresnio amžiaus žmogaus portretą.
-
Istorija apie dvi senas sielas – 71-erių Ričardą ir jo ypatingą „vabalą“: tokių automobilių pagaminta vos 3300 vienetų
-
„Orių namų“ įkūrėja Marija – apie nepažįstamosios paaukotus 100 tūkst. eurų, susapnuotą idėją ir skaudžias senjorų istorijas
-
Gita padeda senjorams pajusti prasmingą senatvę: „Man atrodo, jog taip atiduodu skolą savo močiutei“
„Pasiekti šią auditoriją nėra lengva. Daugeliu atveju visuomenės apklausos užsibaigia ties pensinio amžiaus riba (apie 63–64 metus), tad duomenų apie visuomenės vyresniųjų elgseną itin stinga. Tai patvirtino ir mūsų atliktas tyrimas – kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau jį pasiekti. Jis mažiau naudojasi naujausiomis technologijomis, pagrindinę informaciją gauna iš artimiausios aplinkos, televizijos, radijo ir pokalbių telefonu“, – priduria psichologė.
Iš pusės tūkstančio respondentų 100 buvo 60 ir daugiau metų sulaukę „Sidabrinės linijos“ pašnekovai, kuriems klausimai užduoti telefonu. Kitą dalį sudarė nuotoliniu anketavimo būdu pasiekti to paties amžiaus žmonės.
Jų atsakymai lyginti tarpusavyje, kadangi grupės išsiskyrė savo veiklumu – internetinę apklausą užpildę žmonės laikomi aktyviais, nes buvo pasiekti per Trečiojo amžiaus universitetus, Lietuvos pensininkų sąjungą „Bočiai“ ir kitas senjorus telkiančias organizacijas. Tuo tarpu „Sidabrinės linijos“ pašnekovams skambinta atskirai, jie reprezentavo socialinę atskirtį patiriančių senjorų grupę.
Pandemijos nerimas atsispindi ir informacijos paieškose
Tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės pastaruoju laiku labiausiai domėjosi ir informacijos ieškojo sveikatos priežiūros klausimais (64 proc.), tokiais kaip profilaktika, gydymu, reabilitacija, vaistais.
Didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių jautė nerimą pandemijos metu. Todėl nestebina, kad jiems norėjosi kuo daugiau sužinoti apie virusą, jo sukeliamus simptomus, taip pat domėjosi testavimu. Per visą laikotarpį senjorai aktyviai stebėjo sergančiųjų rodiklius šalyje, Vyriausybės skelbiamą informaciją. Pasirodžius pirmosioms žinioms apie galimas vakcinas, vyresnioji visuomenės dalis sekė vakcinacijos procesą, karantino apribojimus.
Panašiai domėtasi įvairiais buitiniais, komunalinių paslaugų klausimais, laisvalaikiu (kultūros, sporto, visuomeniniais renginiais, bendruomenių susitikimais), parduotuvių darbo laikais, prekių ir maisto į namus užsakymu, pakitusia poliklinikų darbo tvarka, kitų ligų gydymu.
Lyginant dvi apklaustųjų grupes, apklaustiesiems internetu žymiai svarbesni tapo COVID-19, laisvalaikio praleidimo, prekių įsigijimo ar kiti klausimai, tuo tarpu „Sidabrinės linijos“ pašnekovams aktualesni sveikatos, vaistų, socialinių ar kitų paslaugų klausimai.
Nors apklausoje vyrų dalyvavo mažiau (15 proc.), jie pripažino daugiau domėjęsi socialinių paslaugų, finansų ir teisiniais klausimais, jiems labiau nei moterims aktualesnės buvo psichinės sveikatos, sielovados, pagalbos dėl priklausomybių temos. Vyriausioji grupė (sulaukę 80-ties ir daugiau metų) domėjosi socialinėmis paslaugomis, finansų tvarkymu. Didelių skirtumų tarp miesto ir kaimo gyventojų informacijos paieškos nepastebėta, gyvenantiems kaimo vietovėse kiek labiau nei kitiems rūpėjo dvasinė, sielovadinė informacija, mokesčių klausimai.
Kiek aktyviai ieškome informacijos brandžiame amžiuje?
Remiantis tyrimu, patys informacijos aktyviai ieško ir ją randa 70-ties metų dar nesulaukę žmonės – tai patvirtino 8 iš 10-ties apklaustųjų. Tuo tarpu apklausos vyriausieji (daugiau kaip 80-ties metų) pripažino informacijos ieškantys rečiau – sau rūpimu klausimu plačiau domėjosi vos 6 iš 10-ties respondentų. Ž.Kaniavienės teigimu, tai paaiškinti galima natūraliai vykstančiais virsmais – sulėtėjusiu gyvenimo tempu, sumažėjusiu judumu, ribotais fiziniais poreikiais ir siauresniu socialiniu ratu.
Net 93 proc. internetinės apklausos dalyvių internetą rinkosi ir informacijos paieškai.
Taip pat atsiskleidė ryškus kontrastas dėl informacijos paieškos priemonių tarp apklaustųjų internetu ir telefonu. Net 93 proc. internetinės apklausos dalyvių internetą rinkosi ir informacijos paieškai.
„Visai kitokią elgseną rodo „Sidabrinės linijos“ pašnekovai. Net 80 proc. apklaustųjų telefonu, nepriklausomai nuo jų amžiaus grupės ir nuo to, gyventų mieste ar kaimo vietovėje, informacijos ieškojo jiems įprastais būdais – klausė savo aplinkos ar teiravosi telefonu. Tik kas ketvirtas mūsų apklaustas pašnekovas informacijos ieškojo ir internetu.
Nežymus skirtumas matyti ties 70-ties metų riba. Jaunesni labiau linkę klausti kitų žmonių, o 70-mečiai ir vyresni dažniau informacijos ieško telefonu. Taip gali nutikti dėl amžiaus siaurėjančiu socialiniu ratu, artimųjų ir draugų netekties“, – „Sidabrinės linijos“ patirtimi dalinasi Ž.Kaniavienė.
Pirmiausia griebiamasi telefonų
Tyrime domėtasi, ar vyresnio amžiaus žmonės jaučia neigiamą nusistatymą jų amžiui. Tai patvirtino kas dešimtas apklaustasis ir kas šeštas vyresnis nei 80-ties metų „Sidabrinės linijos“ pašnekovas. Pastebėta, kad neigiamą aplinkos nusistatymą savo atžvilgiu jaučiantys žmonės informacijos linkę teirautis telefonu.
„Vyresnis žmogus įpratęs bendrauti gyvai, jam daug paprasčiau paskambinti į įstaigą ir paklausti, nuo kada iki kada ši dirba, pasiteirauti poliklinikoje dėl galimo vizito. Taip jaučiasi saugesnis. Jei šios informacijos nesulaukia, ar į jo skambutį niekas neatsako, toks žmogus jaučia nerimą, dažnu atveju, jei tik žino mūsų telefono numerį, skambina į „Sidabrinę liniją“, – tendencijas pastebi „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė.
Siekdami atliepti šios jautrios auditorijos poreikius, „Sidabrinė linija“ šalia įprastų draugystės pokalbių ir emocinės pagalbos, pradėjo teikti ir informacinę pagalbą. „Senjorai, nežinodami kur kreiptis jiems svarbiais klausimais, patarimo sulauks paskambinę nemokamu telefonu 8 800 800 20“.
Karantino metu pastebėtas išaugęs informacijos poreikis „Sidabrinę liniją“ paskatino išplėsti darbo valandas.
Nuo kovo 1 d. senjorų skambučių nemokamu telefonu 8 800 800 20 darbo dienomis laukiama nuo 8 iki 22 val., savaitgaliais – nuo 11 iki 19 val.
„Sidabrinės linijos“ paslaugomis jau naudojasi daugiau nei 4 000 senolių, vien per 2020-uosius metus reguliariai bendravo 1 545 pašnekovų poros, arba 30 proc. daugiau nei 2019 metais. Nuolatinį bendravimą su pašnekovais šiuo metu užtikrina kone 700 aktyvių savanorių bei 13 žmonių komanda. Šie skaičiai – tai geriausias „Sidabrinės linijos“ kuriamo poveikio – vienišumo ir atskirties mažinimo – įrodymas.
Daugiau informacijos apie „Sidabrinę liniją“ www.sidabrinelinija.lt.
