Tačiau, remiantis 2023 m. „Lovehoney“ atliktu tyrimu, ne visi iš mūsų susikaupia, kai esame veiksmo įkarštyje. Vienas iš aštuonių prisipažįsta nerimaujantis dėl sekso kokybės, 53 proc. baiminasi baigti per greitai, o 51 proc. teigia, kad svarsto, ar seksas yra geresnis, ar blogesnis nei įprastai, rašoma „Metro“.
Įdomu tai, kad 38 proc. respondentų taip pat pastebėjo, jog jų mintys nuklysta ne į partnerį, o į kitą asmenį, o 29 proc. yra užsiėmę namų ruošos darbais.
Tačiau, pamiršus tikrąjį mūsų seksualių minčių turinį, kas iš tikrųjų vyksta mūsų smegenyse tą akimirką?
Dopamino bomba
Kaip „Metro“ pasakoja Sachchidananda Maiti, ginekologas iš Pall Mall ligoninės, orgazmą galima palyginti su „viso kūno fejerverkų šou“, sukeliančiu reakcijas visur – nuo smegenų iki odos: „Kai pasiekiate kulminaciją, jūsų kūnas patiria pokyčių bangą – vieni akivaizdūs, kiti stebėtinai keisti“, – aiškina jis ir prideda, kad mūsų smegenys užtvindytos dopaminu, oksitocinu ir endorfinais – tomis pačiomis cheminėmis medžiagomis, kurios siejamos su giliu atsipalaidavimu ir laime.
Jei jums reikia atgaivos, dopaminas yra neuromediatorius, atsakingas už malonumo ir motyvacijos jausmo palaikymą – to, kurio trūksta žmonėms, sergantiems ADHD ir Parkinsono liga. Be sekso, tokie dalykai kaip muzikos klausymasis, mankšta ir pakankamas saulės spindulių kiekis gali padėti sustiprinti šį pojūtį. Smegenų skenavimas rodo, kad orgazmas suaktyvina tas pačias smegenų sritis, kaip ir tam tikri vaistai, o tai šiek tiek paaiškintų tą „poorgazminį apsvaigimą“.
Dopaminas čia nėra vienintelis svarbus vardas: tai gali būti vakarėlio hormonas, atsakingas už gerą savijautą, tačiau serotoninas (veikiantis viską – nuo nuotaikos ir miego iki apetito, virškinimo ir kraujo krešėjimo) taip pat smarkiai padidėja po kulminacijos, todėl jaučiatės ir „laimingi, ir ramūs“.
Vis dėlto verta paminėti, kad orgazmas ne visada yra galutinis sekso tikslas, kadangi seksas ir taip gali būti malonus. Ypač moterys ne visada gali pasiekti kulminaciją; 2022 m. „YouGov“ atliktas tyrimas parodė, kad moterys daug rečiau užbaigia lytinius santykius – tik trys iš 10 (30 proc.) teigia patyrusios orgazmą kiekvieną kartą, kai mylėjosi partneriu, palyginti su 61 proc. vyrų.
Vis dėlto, nors orgazmo atotrūkio vertinimo skalėje moterų pasitenkinimas vertinamas kaip „mažesnis“ nei vyrų, nėra jokio etalono, kai kalbama apie puikų seksą, o spaudimas sau ką nors daryti tik pablogins patirtį.
Jūsų smegenų dalys „išsijungia“
Orgazmo metu smegenys taip pat uždaro tai, ką S.Maiti vadina savo „mąstymo ir nerimo centrais“, kad galėtumėte „visiškai mėgautis akimirka“. „Tuo tarpu jūsų smegenų dalis, atsakinga už malonumą ir motyvaciją (atlygio centras) tampa labai aktyvi“, – aiškina jis, pridurdamas, kad tai savo ruožtu palengvina „intensyvius malonumo jausmus“.
Be to, sulėtėja smegenų dalies, atsakingos už sprendimų priėmimą funkcija, o tai, kaip teigia ginekologas, gali padėti jaustis „mažiau nejaukiai ar neramiai“. Iš esmės, jei patiriate stresą, galbūt jums tiesiog reikia nusiraminti ir išvalyti galvą.
Jūsų emocinis centras tampa aktyvesnis
Nenuostabu, kad jūsų emocijas gali stimuliuoti ir seksas. Tai gali sustiprinti jūsų jausmus ir padidinti jaudulį, suaktyvinant kūno komandų centrą, kad sukeltų fizines reakcijas, tokias kaip padažnėjęs širdies plakimas ar kvėpavimas, taip pat išsiplėtę vyzdžiai. „Orgazmo metu jūsų smegenys koordinuoja didelę šventę savo „malonumo, emocijų, judėjimo ir vaizduotės“ srityse, o „nerimo ir kontrolės“ skyrius daro pertrauką, – apibendrina S.Maiti. – Tai leidžia jums iš tikrųjų atsipalaiduoti ir mėgautis patirtimi, nesvarbu, ar esate vienas, ar su kitu asmeniu.“
Ne tik nuoširdus seksas gali pakeisti smegenų chemiją; apskritai fizinis prisilietimas gali būti labai naudingas. Seksologė ir sekso edukatorė Gigi Engel iš sextoys.co.uk „Metro“ sako, kad tyrimai rodo, jog fizinis prisilietimas iš tikrųjų gali pailginti mūsų gyvenimo trukmę.
Ji aiškina: „Daugelio žmonių gyvenimo trukmė trumpėja dėl to, kad jie patiria vadinamąjį prisilietimo badą, kai žmonės nepatiria fizinio prisilietimo, kurį gauna iš savo partnerio. Kitas dalykas, kuris gali nutikti ne seksualinio prisilietimo, pavyzdžiui, apkabinimo, metu, yra vadinamasis koreguliavimas, kai jūsų nervų sistema įgauna tą patį ritmą kaip ir asmuo, su kuriuo esate fiziškai artimai susiję.“
Taigi, kaip aiškina Gigi, apkabinus žmogų, jei jis jaučiasi ramus, tas jausmas gali persikelti ir į jus, automatiškai nuraminant nervų sistemą ir sugrąžinant tą įžeminantį ramybės jausmą.
O kaip po sekso? Nors aptarėme mintį, kad seksas nėra vien tik apie orgazmą, Gigi paaiškina, kad tie, kurie pasiekia šį seksualinį etapą, pajus intensyvesnį „išsilaisvinimą“ nei įprastai, kuris iš esmės gali atkurti nervų sistemą. Beje, po orgazmo smegenys išskiria neurocheminę medžiagą, vadinamą prolaktinu, kurią Gigi apibūdina kaip „raminamąjį hormoną“, galintį sukelti mieguistumą.
