Tuomet internetas jau egzistavo, bet dar nevaldė gyvenimo. „Netflix“ dar nebuvo, tad pamatyti naujausius serialus ir filmus galėjo tik tie, kurių namuose buvo kabelinė televizija ir vaizdajuostės. Todėl kur kas daugiau gyvenimo vyko lauke.
Užtekdavo pasiimti dviratį, susitikti su draugu ir dingti visai dienai – tėvai dažnai nė neįsivaizduodavo, kur esate. Bet būtent tai suteikdavo daugybę patirčių ir nuotykių, kuriuos prisimenate iki šiol. Tiesa?
Šiandien vaikystė atrodo visiškai kitaip – technologijos, pamokų ir užklasinės veiklos tvarkaraščiai bei nuolatinė priežiūra užpildo vaikų kasdienybę. Jie turi mažiau galimybių nuobodžiauti, o kartu – mažiau progų kūrybiškai žaisti ar spontaniškai bendrauti. Net naktiniai pasisėdėjimai su draugais (angl. sleepovers) tapo retesni, o užkandžiai – gerokai sveikesni, nors ir mažiau smagūs.
Vis dėlto daugelis tūkstantmečio kartos atstovų sutiks: augti 90-aisiais buvo nuostabu, net jei kai kurie mūsų žaidimai dabar kelia šiurpą. Štai 10 dalykų, dėl kurių šių dienų tėvai turbūt iškart pultų į paniką. O anuomet tai buvo visiškai įprastas dalykas.
1. Pavojingi žaidimai lauke
Šiandienos vaikų žaidimų aikštelės – tarsi iš saugumo vadovėlio: visur plastikas, guma, švelnūs kampai. Tuo tarpu 90-ųjų vaikai žaidė ant metalo ir medžio konstrukcijų. Vasarą čiuožyklos įkaisdavo iki deginančios temperatūros, o žiemą pavirsdavo ledo trasomis. Sūpynės, nuo kurių buvo galima skristi per pusę aikštelės, ir aukštos platformos, nuo kurių visi šokinėjo – niekas apie saugumą pernelyg nesuko galvos.
2. Laisvė klajoti be priežiūros
Be mobiliųjų telefonų ir GPS sekimo, vaikai buvo kur kas laisvesni. Galėjai važinėtis dviračiu po visą rajoną, tyrinėti netoli namų esančius miškus ar kiemus, o tėvai tiesiog tikėjosi, kad grįši iki sutemų. Dabar toks vaiko nepriklausomumas retas – tėvai nori žinoti kiekvieną žingsnį, nes nerimauja dėl vaiko saugumo. Vis dėlto būtent dėl to prarandama dalis vaikystės magijos.
3. Apsilankymai be įspėjimo
Užeiti pas draugą be skambučio ar žinutės? Visiškai normalu. Tiesiog nueidavai prie durų, pabelsdavai ar paskambindavai ir, jei jis namie, prasidėdavo dienos nuotykiai. Dabar viskas planuojama iš anksto, o spontaniškumas beveik išnykęs.
4. Važinėjimasis skalbinių krepšiu nuo laiptų
... Arba čiuožimas laiptų turėklais. Tai buvo klasika – plastikinis krepšys, kartoninė dėžė ar miegmaišis, ir pirmyn žemyn laiptais. Jei ant turėklų – nereikia net papildomų priemonių. Triukšminga, pavojinga, bet neįtikėtinai smagu. Kaip mes tuomet nenusilauždavome kojų – paslaptis iki šiol.
5. Filmų naktys be tėvų kontrolės
Pirmą kartą pamatyti draugo atsineštą N-16 (arba S) kategorijos filmą buvo tarsi nedidelis maištas. Jokio turinio filtravimo, jokių apribojimų – tik namuose rasti užkandžiai ir jaudulys dėl „uždrausto“ kino.
6. Žaislai, kurie kėlė realų pavojų
Ar pamenate žaidimą „Žemė“? Taip, tą, kuriame naudojami peiliukai. Esame tikri, kad pavojingų žaidimų žaisdavote ir daugiau. Ar įsivaizduojate, kad tokius pat kažkas iš vaikų žaistų dabar?
7. Nesveikiausi užkandžiai pasaulyje
Gazuoti limonadai ir pirmieji „amerikietiški“ gėrimai. Kečupas, šokolado batonėliai su M&M’s – 90-ųjų užkandžiai buvo cukraus ir dažiklių šventė. Ir mes juos dievinome. Pusryčiams valgydavome sausainius, o gėrimai spindėjo visomis vaivorykštės spalvomis. Šiandien tai – tik prisiminimai.
8. Nuotykiai pavojingose vietose
Eidavome pasivaikščioti geležinkelio bėgiais, landžiodavome po apleistus sandėlius, žaisdavome miškuose ar... tvarte. Kartais net slapta išeidavome naktį. Kiekviena diena buvo tarsi mažas nuotykis, kupinas rizikos ir atradimų.
9. Kreivi atrakcionų parkai
Vietiniai atrakcionai kartais atrodė, švelniai tariant, nesaugūs. Diržai ar grandinės laisvi (arba jų nėra), konstrukcijos girgžda – bet tas truputis baimės tik stiprino jaudulį. Niekas neklausė apie saugos sertifikatus. O tėvai kartais net nežinodavo, jog mes ten lankėmės.
10. Dienos prie ekrano be ribų
Sąvokos „ekrano laikas“ tiesiog nebuvo. Jei tėvai dirbo, vaikai galėjo visą dieną žaisti kompiuterinius žaidimus, „mirkti“ „Mirc'e“ ar žiūrėti MTV. Jokios kaltės, jokios ribos – tik grynas tinginystės menas.
Parengta pagal „Parents“
