Talentingas vaikinas pabrėžia, kad mokslai svetur būtų buvę neįmanomi be jam įskiepyto atkaklumo ir „Wonder Education“ programos pagalbos. Tačiau net ir puikiai pasiruošus, jaudulio prieš studijas – vis dar nemažai, rašoma programos pranešime žiniasklaidai.
– Gyvenime dalyvavai daugiau nei dešimtyje tarptautinių olimpiadų, o dabar į tavo pasiekimų aruodą įkrito net 6 šimtukai. Kaip jauteisi gavęs tiek aukščiausių mokslo įvertinimų?
– Rezultatus tarptautinio bakalaureato sistemoje pamačiau tik kitą dieną, grįžęs iš Pasaulio lietuvių dainų šventės – norėjau juos atidaryti kartu su šeima. Giliai kvėpuodamas vieną po kito pamačiau įvertinimus ir teigiamos emocijos vis stiprėjo. Nepaisant sunkių egzaminų, dėl kryptingo darbo pasiekiau tiek metų siektą tikslą.
Tarptautinio bakalaureato egzaminuose gavau maksimalų įvertinimą – 45 balus. Tai iki šiol atrodo beveik neįtikėtina Lietuvoje, atrodo, esu vienintelis.
– Kokie jausmai aplankė gavus kvietimą studijuoti Kembridžo universitete?
– Kai pamačiau magiškus žodžius, kad esu priimtas, buvau viešumoje ir bandžiau elgtis santūriai, bet emocijos viduje tiesiog virė. Jaučiu, kad ši erdvė man tinkamiausia tobulėti akademiškai ir asmeniškai.
– Esi minėjęs, kad mintis apie mokslus svetur atsirado ne staiga. Kaip ji subrendo?
– Mokslo vertybę man nuo mažens įskiepijo šeima, pavyzdžiui, močiutė kartodavo, kad reikia siekti maksimalių rezultatų. Tad seniai svajojau apie studijas geriausiuose pasaulio universitetuose.
Galutinai dėl studijų svetur apsisprendžiau ieškodamas tarpdisciplininės programos ir labai apsidžiaugiau, kad Kembridžo cheminės inžinerijos ir biotechnologijų studijos jungia fizikos, chemijos ir biologijos pagrindus. Norą studijuoti ten dar labiau sustiprino galimybė gauti individualaus dėmesio iš profesorių, kurie stumia mokslą į priekį.
– Pasiruošimas stojimams užsienyje reikalauja daug strategijos ir žinių. Kodėl nusprendei kreiptis pagalbos į „Wonder Education“?
– Šią programą mums rekomendavo tarptautinės gabių mokinių ugdymo programos „Gifted“ projekto koordinatorė Dileta Tindžiulienė. Tai buvo ypač naudinga, nes stojimo procesas atrodė sudėtingas, kartu su šeima nežinojome, nuo ko pradėti. Labai džiaugiamės radę ekspertus, kurie pagelbėjo šiame sudėtingame kelyje – jų pagalba suteikė daug ramybės judant į naują gyvenimo etapą.
– Ar buvo tokių akimirkų, kai atrodė, kad studijos užsienyje – per didelė svajonė?
– Pusmetis tarp paraiškų teikimo ir rezultatų gavimo buvo lyg amerikietiški kalneliai. Nors mano pasiekimai aukšti, supratau, kad konkuruoju su geriausiais iš viso pasaulio. Vis dėlto, realiai įvertinęs savo rezultatus ir pamatęs, kad jie gerokai viršija vidurkį, pajutau, jog įstosiu ten, kur noriu.
– Kaip šiame procese, ypač įveikiant baimes, buvo svarbūs mentoriai?
– Jie „įžemina“ ir padeda suprasti, kurioje proceso vietoje esi. Labai gerai turėti mentorių, kuris pats jau yra praėjęs visą šį procesą ir padeda jame orientuotis, neišsigąsti iššūkių, galimų problemų ir ilgo stojimo proceso. Mentorius šiame procese – lyg kelrodė žvaigždė, atsakanti į visus klausimus.
– Kalbant apie tave, kokios asmeninės savybės tau padėjo pasiekti tokių rezultatų?
– Manau, kad tam reikia daug atkaklumo ir užsispyrimo. Svarbiausia – noras tobulėti ir kasdien dirbti. Mėgstu užsibrėžti sudėtingą tikslą ir kryptingai jo siekti, tad mano pasiekimai – ne tik akademinio, bet ir asmeninio bei emocinio įdirbio rezultatas. Kaip atsvara intensyviam mokymuisi būtinas ir laisvalaikis – dainuoju chore ir daugiau nei dešimtmetį sportuoju karatė kyokushin, turiu žalią diržą su ruda juostele.
– Studijos užsienyje jau greitai. Ar yra kokių nors baimių?
– Nerimauju dėl gyvenimo būdo pokyčių – juk teks viskuo rūpintis pačiam. Jaučiu jaudulį ir dėl didelių akademinių reikalavimų pačiame Kembridže. Tačiau tikiu, kad net jei pradžia nebus visiškai sklandi, visos baimės išnyks per pirmąjį mėnesį.
Labai laukiu studijavimo Kembridže patirties – galimybės bendrauti su mokslo inovatoriais, susipažinti su bendraminčiais iš viso pasaulio. Noriu išgirsti pastarųjų istorijas, sužinoti, kokius iššūkius jie įveikė ir ko išmoko.
– Ką patartum moksleiviui, svajojančiam studijuoti užsienyje?
– Svarbiausia – nebandyti visko aprėpti iš karto. Stojimo procesą reikia skaidyti žingsniais, kad jis neišgąsdintų. Rekomenduoju neskubėti, gerai apgalvoti, ko norite, ir tik tada drąsiai judėti pirmyn. Geriausia – su šį kelią praėjusių bendraminčių pagalba.
