Taigi, kur slypi tiesa? Ogi tėvuose, nes pirmagimiams jie neretai esti kur kas griežtesni ir daugiau reikalauja. Juk užtenka ir pačioms mamoms įvertinti savo elgseną su pirmagimiu ir antruoju ar trečiuoju mažyliu, kad įsitikintume, jog vėlesniais kartais jos su atžalomis elgėsi jau kitaip. „Žmonės neturėtų jaustis apriboti vien todėl, kad nėra pirmagimiai“, – teigia V. Josephas Hostas iš Duke’o universiteto.
Tyrimo autoriai į pagalbą pasitelkė net 12 000 dalyvių. Pačiam tyrimui buvo svarbu lytis, šeimos sudėtis ir padėtis bei kiti niuansai, kurie esą galėjo turėti įtakos rezultatams. Paaiškėjo, kad pirmagimiams ir kitiems vaikams egzistavo skirtingos taisyklės tiek dėl pažymių, tiek dėl televizoriaus žiūrėjimo, vaizdo žaidimų ar bet kokios kitos veiklos. Trumpai tariant, tyrimo metu paaiškėjo, jog vyriausiasis vaikas šeimoje, palyginti su jaunesniaisiais, susiduria su griežtesniu jo elgesio stebėjimu. Taip pat tyrėjai pabrėžia, kad kai tik tėvai įtvirtina savo disciplinos pozicijas pirmagimio atžvilgiu, su kitais vaikais jie būna kur kas atlaidesni.
Toks tyrimas mums nukelia prieš 100 metų, kai austrų psichologas Alfredas Adleris pirmasis iškėlė teoriją, kad gimimo eiliškumas turi įtakos asmenybės formavimuisi, ir charakterizavo pirmagimio, antragimio ir vėliausiai gimusio vaiko bei dvynių ypatybes.
Taigi vyriausieji vaikai buvo apibūdinti kaip dėmesio ieškotojai ir jo siekėjai, ypač kai jų vietą užimdavo jaunesni broliai ir seserys; vidurinėliai – konkurencingi, turintys įtaką ne tik už save jaunesniems, bet ir sulaukiantys pakankamai rūpesčio iš tėvų, na, o su jaunėliais elgiamasi per daug globėjiškai, be to, šie linkę jaustis prasčiau nei vyresni.
Blogiausia, kad žmonės iš tiesų per daug sureikšmina gimimo eiliškumą ir taiko tam tikrus stereotipus, tarkime, pirmagimis – būtinai pirmūnas ir daug pasieksiantis, jaunėlis – amžinas kūdikėlis, kuriuo reikia labai rūpintis ir pan. Čia tėvai ir daro didžiausią klaidą, kai su vaikais elgiasi skirtingai. Specialistų manymu, tiek jaunėlį, tiek vyresnėlį geriausia auklėti vienodai.
Vis dėlto tam tikros savybės, būdingos pirmagimiams ir vėliau gimusiems, buvo pastebėtos ir aprašytos 2012 metais atsižvelgus į tam tikrus tyrimus. Taigi pirmieji motyvuoti, tačiau pažeidžiamesni streso, moka prisitaikyti, veikiami autoritetų. Vidurinėliai – socialūs, komunikabilūs, atviri, moka išreikšti jausmus, ypač kai yra ignoruojami. Na, o jaunėliai – jausmingiausi, užjaučiantys, tačiau ir maištingi. Beje, vienturčiai, nepaisant jų, sumanumo ir aistringo tikslų siekimo, dažniausiai turi elgesio problemų.
Vis dėlto specialistai mano, kad gimimo eilė – tai ne likimas. Psichologijos profesorės Susan Whitebourne nuomone, tėvai turėtų atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualias, stipriąsias savybes ir stengtis puoselėti jas.
