Būtent su tokiais pacientais kasdien dirba „Hačiko“ gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja Jurgita Valukonė – egzotinių gyvūnų gydytoja, terapeutė ir minkštųjų audinių chirurgė, sukaupusi jau 18 metų patirtį. Per šiuos metus jos pacientais tapo ne tik šimtai triušių, jūrų kiaulyčių, žiurkėnų ar papūgų, bet ir jų šeimininkai, kurie neretai pirmą kartą supranta, kiek daug priežiūros reikalauja šie maži augintiniai.
„Su egzotiniais gyvūnais dažnai viskas vyksta labai greitai. Kartais ryte šeimininkai dar abejoja, ar tikrai reikia važiuoti į kliniką, o vakare situacija jau būna kritinė. Todėl čia laikas dažnai tampa lemiamu faktoriumi“, – pasakoja veterinarijos gydytoja J.Valukonė.
Kai mažas darinys tampa rimta problema
Vienas naujausių pacientų – vienerių metų Džiungarijos žiurkėnas Žiurkė. Šeimininkai pastebėjo ant priekinės kojytės atsiradusį darinį. Nors pats augintinis elgėsi aktyviai, gydytoja nusprendė nedelsti.
„Smulkūs graužikai labai greitai praranda jėgas, todėl net nedideli dariniai gali tapti pavojingi. Tokiais atvejais svarbu kuo anksčiau atlikti apžiūrą“, – sako ji.
Žiurkėnui buvo atlikta chirurginė operacija, darinys sėkmingai pašalintas, o dabar mažasis pacientas sveiksta namuose.
Pasak veterinarės, daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad net tokie maži gyvūnai gali būti operuojami taikant šiuolaikinę nejautrą ir chirurginius metodus.
Kodėl jūrų kiaulytės pradeda seilėtis?
Dar viena dažna problema – netinkamai augantys dantys. Beveik ketverių metų jūrų kiaulytė Reina į kliniką pateko pradėjusi seilėtis, mesti svorį ir atsisakyti maisto.
Atlikus sedaciją su inhaliacine narkoze paaiškėjo tikroji priežastis – stipriai peraugę dantys. Jie buvo nušlifuoti procedūros metu.
„Daugelis graužikų ir triušių šeimininkų nežino, kad jų augintinių dantys auga visą gyvenimą. Jei gyvūnas netinkamai maitinamas arba dėl genetinių priežasčių dantys nesidėvi taisyklingai, jie gali pradėti žaloti burnos gleivinę, trukdyti ėsti ir sukelti stiprų skausmą“, – aiškina J.Valukonė.
Veterinarė pabrėžia, kad pirmieji signalai dažnai būna labai subtilūs: gyvūnas tampa išrankesnis maistui, ilgiau kramto, pradeda kristi svoris ar atsiranda seilėtekis.
Netinkamas pagrindas – skausmingos pasekmės
Ketverių metų jūrų kiaulytei Belai diagnozuotas pododermatitas – skausmingas letenėlių uždegimas.
Pasak gydytojos, ši problema ypač dažna, kai gyvūnai laikomi ant netinkamo pagrindo – grotelių, šiurkštaus kraiko ar nuolat drėgno paviršiaus.
„Jūrų kiaulyčių pėdutės labai jautrios. Nuolatinis spaudimas ir drėgmė pažeidžia odą, atsiranda žaizdos, infekcijos. Kartais šeimininkai problemą pastebi tik tada, kai gyvūnas pradeda mažiau judėti ar šlubuoti“, – sako veterinarė.
Po savaitės gydymo Belos būklė jau buvo akivaizdžiai pagerėjusi.
Triušiams svarbi ne tik vakcinacija, bet ir kastracija
Dvejų metų triušis Dastis pas gydytoją Jurgitą lankosi nuo dviejų mėnesių amžiaus – atvyksta profilaktinėms apžiūroms ir kasmetinei vakcinacijai.
Veterinarė sako, kad būtent reguliari profilaktika dažnai leidžia išvengti rimtų ligų.
„Triušiai labai jautrūs, todėl profilaktinės apžiūros jiems tokios pat svarbios kaip katėms ar šunims. Dažnai šeimininkai kreipiasi tik atsiradus simptomams, tačiau tuomet liga jau būna pažengusi“, – aiškina ji.
Dar viena dažna procedūra – kastracija. Vienerių metų triušiukui Bon Bon neseniai atlikta kastracija, o triušytei Morkai – gimdos šalinimo operacija (ovariohisterektomija).
Pasak veterinarės, daugelis šeimininkų nustemba sužinoję, kad neoperuotoms triušių patelėms itin dažnai išsivysto gimdos ligos ar net navikai.
„Sterilizacija triušių patelėms dažnai yra ne tik populiacijos kontrolė, bet ir gyvybę gelbstinti prevencija. Vyresniame amžiuje gimdos pakitimai pasitaiko labai dažnai“, – pasakoja J.Valukonė.
Kodėl papūgoms reikia šlifuoti snapą?
Tarp neįprastesnių pacientų – vos pusės metų papūga Šešė, atvykusi snapo šlifavimui.
Veterinarė aiškina, kad sveikų paukščių snapas natūraliai dyla lesant, laipiojant ir graužiant įvairius paviršius. Tačiau kartais dėl netinkamos mitybos, kepenų ligų ar netaisyklingo augimo snapas ima deformuotis.
„Peraugęs snapas trukdo paukščiui normaliai lesinti, lipti, gali skilinėti ar net sukelti skausmą. Todėl kai kuriems paukščiams reikalingas reguliarus snapo koregavimas“, – sako gydytoja.
„Egzotiniai gyvūnai nėra mažiau svarbūs“
Per beveik du dešimtmečius darbo veterinarė sako pastebinti besikeičiantį žmonių požiūrį į egzotinius gyvūnus.
„Anksčiau dažnas manė, kad žiurkėnas ar jūrų kiaulytė – „paprastas“ augintinis, kuriam nereikia daug priežiūros. Dabar šeimininkai vis dažniau domisi mityba, profilaktika, ieško specializuotos pagalbos“, – pasakoja ji.
Vis dėlto gydytoja primena – šie gyvūnai reikalauja ne mažiau atsakomybės nei šunys ar katės.
„Egzotiniai gyvūnai labai subtilūs pacientai. Jie negali pasakyti, kad jiems skauda, todėl šeimininko pastabumas čia labai svarbus. O mums didžiausias džiaugsmas – kai po gydymo jie grįžta namo sveikti ir vėl gali ramiai kramsnoti savo mėgstamą šieną ar džiuginti šeimininkus smalsumu“, – šypsosi veterinarijos gydytoja J.Valukonė.
