Sekite 15min Google
Tai – dalis „Wellvet“ klinikoje Kėdainiuose ir „Hačiko“ klinikoje Vilniuje dirbančio veterinarijos gydytojo Eitvydo Merkio darbo. Diagnozė čia dar ne galutinis atsakymas – svarbiausia įvertinti, kokį sprendimą priimti toliau: operuoti, rinktis kitą gydymo kelią ar kurį laiką stebėti.
Kai vien pašalinti darinį neužtenka
Dvylikamečiam Baksui darinys ant kojos buvo pašalintas prieš dvejus metus. Tuomet jis patologiniam tyrimui nebuvo siunčiamas, todėl jo pobūdis liko nenustatytas. Kai toje pačioje vietoje atsirado naujas darinys ir ėmė sparčiai augti, šuniui prireikė skubios operacijos.
Šįkart ji buvo gerokai sudėtingesnė. Darinys buvo kojoje, arti svarbių kraujagyslių, o po jo pašalinimo likusios žaizdos nebuvo galima tiesiog susiūti. Operuotai vietai uždengti E. Merkys turėjo pasitelkti plastinės chirurgijos metodus ir persodinti dalį odos.
„Kuo didesnis darinys ir kuo sudėtingesnė jo vieta, tuo svarbiau operaciją planuoti keliais žingsniais į priekį – ne tik kaip pašalinti darinį, bet ir kaip tinkamai susiūti žaizdą“, – sako E. Merkys.
Šįkart pašalintas darinys išsiųstas patologiniam tyrimui – jo rezultatai padės tiksliai įvertinti darinio pobūdį ir spręsti, ar reikės tolesnio stebėjimo ar gydymo. Baksas po operacijos sėkmingai gyja.
Įgimta kelio problema baigėsi plyšusiu raiščiu
Jorkšyro terjerei Korai nustatytos dvi susijusios problemos – kelio girnelės išnirimas ir plyšęs kryžminis raištis. Girnelės padėties sutrikimas buvo įgimtas, todėl kelio sąnariui teko didesnis krūvis.
Ilgainiui kryžminis raištis galėjo silpnėti, kol galiausiai neatlaikė.
„Tokiais atvejais matome ne vien raiščio plyšimą, o visą kelio sąnario problemą. Kartais užtenka vieno nepatogaus kojos pasukimo, kad vėl pasikartotų kelio raiščio plyšimas“, – aiškina E. Merkys.
Korai atlikta operacija taikant dirbtinio raiščio metodą. Dabar jos laukia gijimo laikotarpis, kuris gali trukti apie du mėnesius.
Kai apie riziką žinai dar prieš simptomus
Vienerių metų Meino meškėnų veislės katė Rexona Mur Amur į kliniką atvyko be jokių akivaizdžių negalavimų. Jos šeimininkė žinojo apie šiai veislei būdingą klubų sąnarių displazijos riziką.
Rexonos klubai buvo patikrinti profilaktiškai. Rentgeno nuotraukos ir matavimai parodė, kad sąnariai sveiki, pakitimų nėra.
„Kai žinoma apie veislei būdingą riziką, verta su gydytoju aptarti, ar ją prasminga patikrinti iš anksto. Kartais geriausias tyrimo rezultatas ir yra toks – patvirtinti, kad viskas gerai“, – sako E. Merkys.
Pasidomėti veislei būdingomis sveikatos rizikomis nereiškia ieškoti ligos – tai tiesiog padeda laiku pasitikrinti tai, kas konkrečiam augintiniui gali būti svarbu.
Spragsėjimas einant atskleidė retą kelio pakitimą
Pusantrų metų katės Miros šeimininkai pastebėjo ne šlubavimą, o neįprastą spragsėjimą jai einant. Padarius rentgeno nuotraukas nustatytas abiejų kelių girnelių išnirimas, susijęs su įgimta blauzdikaulių deformacija. Pasak E. Merkio, toks pakitimas katėms pasitaiko gana retai.
Nors diagnozė skamba rimtai, Mira šiuo metu neturi ryškių simptomų, todėl operuoti jos neskubama. „Sprendžiant dėl gydymo vertiname ne tik tyrimo rezultatą, bet ir tai, kaip gyvūnas juda, ar jaučia skausmą ir kiek problema veikia jo kasdienybę“, – sako E. Merkys.
Jei ateityje atsirastų šlubavimas ar kitų judėjimo sutrikimų, gali tekti svarstyti kaulų tiesinimo operaciją. Kol kas Miros būklė stebima.
Į ką verta atkreipti dėmesį?
Sparčiai didėjantis guzelis, šlubavimas, pakitusi eisena ar neįprastas garsas gyvūnui judant – požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti. Jei judėjimo pokytis pasireiškia tik kartais, verta jį nufilmuoti: klinikoje augintinis gali judėti visai kitaip nei namuose.
Taip pat verta žinoti savo augintinio veislei būdingas sveikatos rizikas ir su veterinarijos gydytoju aptarti, ką prasminga patikrinti iš anksto.
