Į įvykio vietą skubiai atvyko policijos pareigūnai, gimnazija buvo evakuota, o ugdymo procesas tą dieną sustabdytas. Įtariamasis nepilnametis užpuolikas buvo greitai sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Šią savaitę Vilniuje taip pat fiksuotas dar vienas incidentas, sukėlęs nemažą nerimą. Vienoje progimnazijoje paauglys, pirminiais duomenimis, grasino peiliu savo klasiokams. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, situacija operatyviai suvaldyta, niekas nenukentėjo, o nepilnametis buvo sulaikytas.
Tokie atvejai, įvykę per trumpą laiką skirtingose ugdymo įstaigose, kelia vis didesnį nerimą gyventojams ir tėvams. Jie verčia iš naujo kelti klausimus apie mokinių saugumą mokyklose ir tai, kaip reikėtų elgtis susidūrus su panašiomis grėsmingomis situacijomis.
Nebandykite atimti ginklo
Reaguodamas į gyventojų nuogąstavimus, portalas 15min kreipėsi į Policijos departamentą su prašymu pasidalinti esminiais patarimais, kaip kilus grėsmei apsaugoti save ir kitus.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis raštu atsiųstame komentare pažymėjo, kad svarbiausia tokiais atvejais – stengtis nepanikuoti ir išlikti ramiems.
„Svarbiausia – apsaugoti save ir aplinkinius, tai yra pasislėpti kuo toliau nuo užpuoliko į saugią vietą, kuo skubiau iškviesti pagalbą skambinant tel. 112 bei sulaukti, kol atvyks policija ir pateiks tolimesnes rekomendacijas“, – tikina specialistas.
Policija akcentuoja, kad nereikėtų bandyti patiems konfrontuoti ar fiziškai priešintis užpuolikui, ypač bandant atimti pavojingus daiktus.
„Nereikia bandyti atimti iš užpuoliko peilio ar kito užpuolimo įrankio, nes galite būti sužalotas. Nereikėtų artintis prie užpuoliko ir kalbėti su juo, nes, nežinant konteksto, tai gali sukelti jam dar didesnį pyktį, išgąsdinti ir paskatinti imtis neadekvačių veiksmų“, – teigia R.Matonis.
Ką turi daryti mokykla?
Šiandien vis dažniau kalbama apie tai, kaip pačios mokyklos yra pasiruošusios įvairioms ekstremalioms situacijoms. Kaip teigiama organizacijos „Healthy Children“ pateikiamoje informacijoje, mokyklos turėtų turėti aiškius krizių valdymo planus, o tėvų vaidmuo taip pat yra labai svarbus.
Kiekviena mokykla turėtų būti pasirengusi įvairioms situacijoms – nuo nelaimingų atsitikimų ar gamtinių reiškinių iki rimtesnių saugumo grėsmių. Paprastai mokyklose yra paskirti atsakingi asmenys, kurie koordinuoja veiksmus, o darbuotojai yra apmokyti, kaip elgtis pagal nustatytas procedūras.
Tėvai raginami aktyviai domėtis, kokie saugumo planai taikomi jų vaiko mokykloje – kaip vykdomos evakuacijos, kaip elgiamasi grėsmės atveju ir kaip mokykla informuoja šeimas. Nors visos detalės gali nebūti viešinamos, bendras pasirengimo principas turėtų būti aiškus.
Svarbi mokyklos saugumo dalis yra ir pratybos. Pastaraisiais metais kai kuriose šalyse buvo taikomos itin realistiškos „aktyvaus užpuoliko“ pratybos, tačiau specialistai įspėja, kad jos gali sukelti vaikams stiprų emocinį stresą. Dėl to rekomenduojama, kad tokios situacijos būtų imituojamos ramiai, panašiai kaip gaisro pratybos, nekeliant baimės.
Krizės metu labai svarbi ir komunikacija. Mokyklos turėtų operatyviai informuoti tėvus apie situaciją, dažniausiai per SMS, el. laiškus ar skambučius, kad būtų išvengta klaidingos informacijos ir panikos.
Taip pat mokyklose naudojami keli pagrindiniai saugumo režimai: evakuacija, kai mokiniai išvedami iš pastato; perkėlimas į kitą vietą, jei grįžti negalima; prieglobstis vietoje, kai liekama viduje dėl išorės grėsmės; užrakinimas, kai pavojus yra pastato viduje; ir uždarymas, kai pavojus yra už mokyklos ribų.
Būtina galimus pavojus aptarti iš anksto
Tėvams taip pat rekomenduojama turėti šeimos planą – žinoti, kaip susisiekti ir kur susitikti ekstremalios situacijos metu, pasirūpinti atnaujintais kontaktais bei informuoti mokyklą apie vaiko sveikatos ar kitus specialius poreikius. Kartais naudinga palikti mokykloje papildomų vaistų ar būtinų priemonių.
Kalbant su vaikais apie saugumą, svarbu atsižvelgti į jų amžių. Mažesniems vaikams reikia paprasto paaiškinimo ir užtikrinimo, kad jie yra saugūs. Vyresniems – daugiau aiškumo ir atsakymų į klausimus, o paaugliams – atviresnio pokalbio apie atsakomybę ir saugų elgesį mokykloje.
Svarbiausia – nekelti bereikalingos baimės, bet ir nemenkinti vaikų jausmų. Po bet kokių nerimą keliančių įvykių vaikai gali jausti stresą, todėl svarbu su jais kalbėtis, stebėti jų emocinę būklę ir, jei reikia, kreiptis pagalbos į specialistus.
