Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinėje gimnazijoje dirbanti pedagogė patikina, kad įtraukiojo ugdymo naudą jaučia visi mokiniai: tiek turintys negalią, tiek itin gabūs, tiek susiduriantys su mokymosi ar emociniais sunkumais.
„Kiekvienas vaikas turi savo stiprybių“
Kaip portalui 15min pasakoja istorijos mokytoja iš Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos, įtraukusis ugdymas yra nenutrūkstantis procesas, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems mokiniams. Kad tai įgyvendintume, svarbu pripažinti, jog vaikai yra labai skirtingi. Tad mokyti juos visus vienodai būtų neteisinga.
„Reikia atsisakyti nuostatos, kad mokytojas turi išmokyti visus mokinius to paties. Mokytojas gali išmokyti vaiką tiek, kiek šis gali ir sugeba. O tam, kad žinotum, kiek jis sugeba, reikia jį pažinti, reikia įsigilinti į vaiką“, – aiškina E.Gudelytė.
Pamokų, kuriose atsižvelgiama į kiekvieno mokinio ugdymosi poreikius, metu vaikams užduotys paruošiamos taip, kad atitiktų jų mokymosi galimybes. Nors temą visa klasė mokosi tą pačią, kiek giliai su ja mokiniai susipažįsta, skiriasi. Vieniems pakanka visiškų pradmenų, kitiems duodamos ir papildomos, sudėtingesnės užduotys.
Mokytoja E.Gudelytė pripažįsta, kad dirbant tokiu principu, greitis jai nėra prioritetas – kad ir nepavyks per pamoką išnagrinėti visos temos, nieko tokio. Vietoj to pedagogė labiau vertina mokymosi kokybę. Ji žino, kad iš kiekvieno susitikimo su ja mokiniai išsineš tai, ką daugiausia gali kiekvienas.
„Gali per pamoką aptarti ir mažiau, bet labai svarbu, kad vaikas suprastų, kad jis jaustųsi saugiai, kad jam būtų ramu klasėje, kad jis žinotų, jog gali manimi pasitikėti“, – teigia E.Gudelytė.
„Mokytis kartu naudinga visiems“
Vienas esminių įtraukiojo ugdymo aspektų yra tai, kad pamokų metu visi vaikai mokosi kartu, nepriklausomai nuo savo sugebėjimų. Kaip pabrėžia mokytoja E.Gudelytė, tai vaikams duoda didžiulę naudą. Jie susipažįsta, mokosi bendrauti, supranta, kokie įvairūs gali būti žmonės, ir pradeda vienas kitam jausti empatiją. Klasė jiems tampa savotišku pasaulio, į kurį jie įžengia už mokyklos ribų, modeliu.
„Mokytis kartu naudinga visiems. Kiekvienas vaikas geba integruotis pats ir padėti integruotis kitam. Gerėja jų socialiniai įgūdžiai, ypač gebėjimas priimti įvairovę ir veikti jos sąlygomis. Svarbiausia yra būti šalia vienas kito, girdėti vienas kitą, vienas kitam padėti. Kada dirbi tokioje klasėje, net patys mokiniai, laikui bėgant, išmoksta pagal mokinio poreikį padėti jam, parodyti, nukreipti jį“, – aiškina Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinėje gimnazijoje dirbanti pedagogė.
Atvirumą pasauliui ir įvairovei pamokose skatinanti E.Gudelytė atvirauja, kad kruopštus ir nuoširdus darbas su vaikais neretai atneša rezultatų, kurie pranoksta ir jos pačios lūkesčius.
„Būna, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai taip užsidega, kad pasiekiame tokių rezultatų, kokių aš pati nesitikėjau. Sakykime, turiu mokinį, kuris mokosi pagal individualią programą. Na, jam būna tikrai labai sunku, bet, štai, jis atmintinai išmoko Lietuvos himną. Kiekvienais metais jis klasėje turi savo užduotį – kai per valstybines šventes giedame Tautišką giesmę, jis būna mūsų vedlys. Ne iš karto ateina tas rezultatas, bet kada rezultatas ateina, būna tikras džiaugsmas – džiaugsmas vaikui, tėvams ir man pačiai“, – tikina E.Gudelytė.
„Meilė vaikams padeda keisti pamokų planus“
Kalbėdama su 15min, istorijos mokytoja neslepia, kad įtraukties principu paremtos pamokos reikalauja išties didelio pasiruošimo. Svarbu domėtis, gilintis, skaityti, nuolat bendradarbiauti su kitais specialistais: logopedais, psichologais, specialiaisiais pedagogais, mokinio padėjėjais, taip pat ir vaikų tėvais. Visgi, anot pašnekovės, esmė yra pedagogo ryšys su pačiu mokiniu.
„Labai stengiuosi su mokiniu daug kalbėtis, susitarti, kad pačiam mokiniui būtų saugu, kad jis žinotų, kad aš kaip auklėtoja ar mokytoja esu čia tam, kad padėčiau, kad mano durys visą laiką yra atviros, kad jis visą laiką gali ateiti, visą laiką gali klausti.
Vaikas juk jaučia, ar mokytojas tikrai rūpinasi juo, ar tikrai įsigilina į jo galimybes. Tikrai esu iš mokinių išgirdusi: „Pas jus, mokytoja, yra kitaip, mums su jumis gera“. Jie visada ateina pas mane per pertrauką pabūti, pasikalbėti“, – atvirauja E.Gudelytė.
Paklausta, o kuo įtraukusis ugdymas praturtino ją pačią, mokytoja neslepia – jai tai padėjo dar labiau pamilti savo darbą.
„Tapau labai nuosekli, kantri ir atradau meilę tokiems vaikams, tokiam darbui. Meilė vaikams padeda keisti tvarkaraštį ir pamokų planus, kad patenkintų visų poreikius. Meilė neapšaukia vaikų, o padeda jiems suprasti“, – tikina pedagogė.
