Metinė prenumerata vos už 7,99 Eur. 15-tos dienos proga!
Prenumeruoti

Vienišumo sąsaja su mirtimi: kokią įtaką darome artimiesiems, juos primiršę?

Netrukus prasidės šventinis laikotarpis ir dalis iš mūsų pagalvos – štai ir metas aplankyti seniai matytus artimuosius ir bičiulius. Naujame „BMC Medicine“ žurnale publikuotas tyrimas jus privers pasvarstyti, ar nereikėtų tokius apsilankymus gerokai padažninti, mat vienišumas – reikšmingai padidina mirties riziką, rašo CNN.
Senjoras
Senjoras / 123RF.com nuotr.

Žmonių, kurie nebendrauja su artimaisiais ar draugais, kurių socialiniai ryšiai yra labai apleisti, mirtingumas gali padidėti net 39 proc.

Daugelyje ankstesnių tyrimų vienatvė ar socialinė izoliacija buvo siejama su didesne ankstyvos mirties ir kitų sveikatos sutrikimų rizika, tačiau tik nedaugelyje jų (jei iš viso buvo) nagrinėjama, kaip šios sąsajos priklauso nuo įvairių rūšių socialinio bendravimo poveikio, teigiama naujame tyrime.

123RF.com nuotr./Vienišumas
123RF.com nuotr./Vienišumas

„Ištyrėme du skirtingus vienatvės tipus ir tris skirtingus socialinės izoliacijos tipus. Nustatėme, kad kiekvienas iš jų buvo susijęs su didesne mirties rizika“, – per spaudos konferenciją sakė pirmasis tyrimo autorius, Glazgo universiteto Sveikatos ir gerovės mokyklos (School of Health and Wellbeing) klinikinių tyrimų specialistas Hamishas Fosteris.

Autorių apibrėžtas vienišumo jausmas buvo vertinamas pagal du veiksnius: kaip dažnai dalyviai jautėsi galintys pasitikėti artimu žmogumi ir kaip dažnai jautėsi vieniši. Dalyvių socialinė izoliacija buvo vertinama pagal tai, kaip dažnai juos lankė draugai ar šeima, kaip dažnai jie dalyvavo kassavaitinėje grupinėje veikloje ir ar gyveno vieni.

Autoriai nustatė, kad bet kurio iš penkių tyrime nurodytų socialinių ryšių trūkumas, buvo susijęs su didesne rizika anksti mirti dėl bet kokios priežasties.

Didelė, daugiau kaip 458 000 dalyvių, grupė buvo įtraukta į Jungtinės Karalystės Biobanko tyrimą, kurio metu bent 10 metų buvo stebima vidutinio amžiaus Jungtinės Karalystės gyventojų (40-69 metų amžiaus) sveikatos būklė. Kai 2006-2010 m. dalyviai, kuriems vidutiniškai buvo apie 56 metus, buvo įtraukti į tyrimą, jie atsakė į klausimyną apie savo socialinį gyvenimą.

Po to tyrimo gydytojai ir mokslininkai stebėjo dalyvius maždaug po 12 metų. Jie nustatė, kad vienišų ir niekada nelankytų žmonių, palyginti su žmonėmis, kuriuos kasdien lankė šeimos nariai ir draugai, ankstyvos mirties rizika padidėjo 39 proc.

O dalyvavimas veikloje su grupėmis žmonių, kurie nebuvo artimieji, visiškai nepadėjo sumažinti šios rizikos, o tai rodo, kad ryšiai su draugais ar šeima gali būti vertingesni už galimai paviršutinišką bendravimą.

Tiesa, bent kartą per mėnesį praleistas laikas su artimaisiais jau kažkiek mažino minėtą riziką.

Tyrime nedalyvavę ekspertai teigiamai įvertino jo indėlį ir svarbą, vis daugiau tiriant socialinių ryšių ir sveikatos sąsają.

Socialiniai ryšiai ir sveikata

Autoriai teigė, kad norint išsiaiškinti tyrimo rezultatų priežastis ir nustatyti, ar jo dalyviams įtakos galėjo turėti ir kiti psichinės ar fizinės sveikatos veiksniai, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Ir anksčiau atlikti tyrimai, ir šis rodė, kad socialiniai ryšių trūkumas siejamas su prasta imuninės sistemos veikla, širdies ir kraujagyslių sistemos problemomis, pavyzdžiui, aukštu kraujospūdžiu, ir neurologinio vystymosi sutrikimais. Vienišumas tai taip pat gali būti streso, kuris gali neigiamai paveikti organizmą, priežastis.

123RF.com nuotr./Moteris
123RF.com nuotr./Moteris

Asmenys, kurie nurodė, kad jų socialinė atskirtis buvo bet kokio laipsnio, dažniau turėjo didesnį kūno masės indeksą, daugiau ilgalaikių sveikatos sutrikimų ir nesveikų įpročių, pavyzdžiui, rūkė, vartojo per daug alkoholio ar buvo nepakankamai fiziškai aktyvūs. Tiesa, tyrime atkreipiamas dėmesys, kad bet kuris iš paminėtų veiksnių galėjo ir lemti vienatvę ar socialinę atskirtį, o ne būti jų pasekmė.

Autoriai neturėjo informacijos apie santykių su žmonėmis, su kuriais gyveno tyrimo dalyviai, kokybę, tikino H. Fosteris. Tai, pasak jo, detalė, kuri gali paaiškinti, kad dalijimasis su kitu žmogumi namai, nebūtinai yra pakankamas, kad sumažintų neigiamą vienatvės ar izoliacijos poveikį.

Apskritai, šis tyrimas turi reikšmės, suvokiant, kokią reikšminga yra pagalba izoliuotiems žmonėms, – sakė tyrimo bendraautorius Jasonas Gillas, Glazgo universiteto kardiometabolinės sveikatos profesorius.

Tyrėjai pridūrė, kad socialinės organizacijos, kurios padeda susirasti naują draugą, šiuo klausimu yra labai svarbios. Tiesa, autoriai nenagrinėjo gyvūnų draugų poveikio, tačiau H.Fosteris tikino, kad kiti tyrimai yra rodę, kad augintinio turėjimas tiems, kurie gyvena vieni, gali būti naudingas jų sveikatai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Lidl“ parduotuvėse – išskirtinės „UEFA EURO 2024“ kortelės: kviečia surinkti visą kolekciją
Reklama
Lauko baldų ekspertas P.Kelbauskis pataria, kaip lengvai įsirengti lauko terasas ir nepermokėti
Reklama
Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimosi platformos – ką reikia žinoti renkantis, kur investuoti
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius