Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojamas reikšmingas sukčiavimo atvejų augimas. Pavyzdžiui, per pirmus devynis 2024 metų mėnesius Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) užfiksavo beveik tris kartus daugiau duomenų išviliojimo (angl. phishing) atvejų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Sukčiai tampa vis aktyvesni ir apsukresni, o į jų pinkles gali pakliūti bet kas. Senjorams dažnai trūksta IT raštingumo įgūdžių, todėl jiems reikėtų padėti sustiprinti jų saugumą internete.

Trūksta žinių, pasitikėjimo ir drąsos

Kaip pastebi vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas, internetiniams sukčiams vyresnio amžiaus asmenys, o ypač senjorai, dažnai būna patrauklus taikinys. Dėl visuomenės senėjimo ir IT raštingumo stokos, jie jau kurį laiką internetinėje erdvėje išlieka itin pažeidžiama grupe, rašoma „NOD Baltic“ pranešime žiniasklaidai.

„Senjorai dažnai turi mažiau įgūdžių naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, neturi pakankamai žinių apie kibernetines grėsmes, todėl lengviau patiki apgaulėmis ir tampa sukčių grobiu, – tvirtina ekspertas. – Tuo pasinaudojant tobulinamos taktikos – šiandien nusikaltėliai aferose jau pasitelkia ir dirbtinį intelektą, gebantį imituoti artimųjų balsus, taip dar labiau apsunkindami apgavysčių atpažinimą.”

Vyresnio amžiaus žmones buriančios organizacijos „Senjorų pasaulis“ steigėja Vida Greičiuvienė patvirtina, kad vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių aktyviai naudojasi internetu, o jų skaitmeninės veiklos spektras nuolat plečiasi.

Pasak jos, tam įtakos turi dvi svarbios priežastys: viena vertus, pensinio amžiaus jau sulaukia ta karta, kuri darbinėje veikloje turėjo progą susipažinti su technologijomis ir internetu, todėl jaučiasi laisviau naudodamasi išmaniaisiais įrenginiais; antra vertus, visoje Lietuvoje vis dažniau vykdomi projektai ir mokymai, skirti senjorų skaitmeninių įgūdžių stiprinimui, padeda mažinti baimę ir skatina pasitikėjimą savo galimybėmis skaitmeninėje erdvėje.

„Kartais senjorams trūksta pasitikėjimo, drąsos veikti. Dažnas sako: „Kol nežinau ir nemoku, nedarau, nes galiu ką nors sugadinti“. Tada tenka kreiptis pagalbos į anūkus, – sako organizacijos vadovė. – Kartu mes mokomės, kaip paruošti darbui kompiuterį, kur rasti reikalingas programas, į ką atkreipti dėmesį, kad būtų saugu ieškoti informacijos. Be to, kviečiamės profesionalus".

Rizika ne visada įvertinama

Džiugu, kad senjorai vis aktyviau domisi technologijomis ir jas naudoja, tačiau rizika ne visada tinkamai įvertinama.

„Senjorai dažnai beatodairiškai priima nepažįstamus žmones į draugų ratą, daugelyje paskyrų naudoja tą patį slaptažodį, o kalbos barjeras ar įgūdžių stoka apsunkina galimybę atskirti tikrą interneto svetainę nuo netikros. Kai kurios iš jų gali būti apgaulingos – ypač tos, kurios susijusios su bankininkyste ar asmeninės informacijos pateikimu”, – aiškina IT saugumo ekspertas.

Pasak senjorų organizacijos atstovės, realios istorijos apie sukčiavimo atvejus veikia labiausiai, ypač, kai jos susijusios su pažįstamais žmonėmis.

„Pasiekianti informacija, kad sukčiai išviliojo pinigus iš kaimyno ar pažįstamo, tikrai gąsdina. Bet kol nesusiduri pats – atrodo, kad tai tik šnekos“, – sako ji. Mokymų metu, anot V. Greičiuvienės, stengiamasi pasidalinti statistika ir aptarti tikras situacijas, tačiau kai kuriems tai sukelia baimę.

„Po vienų mokymų viena moteris net tarstelėjo: bijosiu ir jungtis, atrodo internete vieni sukčiai...“ – pasakoja ji, pabrėždama, kad švietimas turi būti ne gąsdinantis, o įgalinantis.

Daugeliu atvejų sukčiai remiasi ne techniniais metodais, o psichologinėmis manipuliacijomis. Kibernetiniai nusikaltėliai skambina apsimesdami banko atstovais, siunčia SMS apie „neišmokėtą pensiją“ arba pateikia „skubią“ sąskaitą apmokėjimui. Tokios žinutės vis dar dažnai veikia, ypač kai žmogus mažiau susipažinęs su tipiniais sukčiavimo modeliais.

„Nusikaltėliai puikiai supranta, kada ir kaip „paspausti jautrius mygtukus”. Per šventes, išmokų laikotarpiu ar tiesiog darbo dienos pabaigoje, kai žmonės pavargę – būtent tada jie atakuoja”, – sako R. Liubertas.

Kaip pasirūpinti senjorų saugumu internete?

Anot V. Greičiuvienės, senjorus labiausiai skatina praktiniai pavyzdžiai ir realios situacijos, kai technologijos padeda išspręsti problemas: „Reikia daugiau istorijų, kaip viena ar kita programa tikrai pagelbėjo – tada atsiranda noras mokytis.“

Kibernetinio saugumo eksperto R. Liuberto įsitikinimu, senjorams pats efektyviausias vaistas nuo daugumos kibernetinių grėsmių – domėjimasis naujovėmis ir reguliarūs kibernetinio saugumo mokymai, padedantys tapti sąmoningesniais ir budresniais interneto vartotojais, geriau suprasti grėsmes ir veiksmingiau joms atsispirti.

Dažnu atveju, norint padėti senjorui apsisaugoti internete, nereikia būti IT specialistu – pakanka skirti šiek tiek laiko, kantriai paaiškinti, kas gali kelti pavojų, ir parodyti kelis paprastus, bet veiksmingus sprendimus.

Norint apsaugoti vyresnio amžiaus artimuosius, svarbu imtis labai konkrečių žingsnių. Štai 5 svarbiausi, nuo kurių verta pradėti:

1. Paskyrų slaptažodžiai turėtų būti sudėtingi ir unikalūs – ne trumpesni nei 12 simbolių, su didžiosiomis raidėmis, skaičiais ir specialiaisiais ženklais. Geriausia naudoti slaptažodžių valdymo programėles – jos padeda visus skirtingus slaptažodžius saugiai išsaugoti ir valdyti, tad jų nereikia visų įsiminti.
2. Kompiuteryje turi būti įdiegti patikimi skaitmeninio saugumo sprendimai, su nuolat atnaujinamais virusų aprašymais. Taip pat rekomenduojama naudoti ugniasienę (angl. firewall), kuri apsaugotų nuo neleistinų prisijungimų.
3. Reikia būti atsargiems su elektroniniu paštu ir prisegtais failais – nevertėtų atidaryti laiškų ar priedų iš nežinomų siuntėjų. Tai vienas dažniausių būdų, kaip į kompiuterį patenka virusai ar pasisavinami prisijungimo duomenys.
4. Naršant internete verta atkreipti dėmesį, ar svetainės adresas tikrai saugus – saugios svetainės prasideda „https://“. Jei kažkas atrodo įtartinai, geriau neprisijungti.
5. Rekomenduojama naudoti dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA) – tai papildomas saugumo žingsnis, pavyzdžiui, patvirtinimas telefonu. Net jei slaptažodis būtų pavogtas, 2FA gerokai sumažina tikimybę, kad kažkas prisijungs prie jūsų paskyros.