Antroje „Misija: pasiruošimas“ laidoje šaulys Mindaugas Grinevičius dalijasi svarbiausia informacija apie pirmąją pagalbą nelaimės atveju. Kada ir kaip naudoti turniketą, kaip atpažinti gyvybei pavojingą kraujavimą ir kokie veiksmai gali išgelbėti gyvybę iki atvykstant medikams? Visa tai M.Grinevičius ne tik papasakoja, bet ir parodo.
Įprastai civiliai mokomi gaivinimo, defibriliavimo, užspringimo tehnikų, tačiau pats svarbiausias įgūdis ekstremaliose situacijose, pasak M.Grinevičiaus, yra mokėti stabdyti gyvybei pavojingą kraujavimą.
„Pirmoji pagalba – tai labai paprasti veiksmai mūsų rankomis, šalta galva ir kokiomis nors pagalbinėmis priemonėmis tam, kad išsaugotume nukentėjusiojo sveikatą ir gyvybę tol, kol atvažiuos greitoji – apie 15–20 minučių“, – laidoje „Misija: pasiruošimas“ pasakoja M.Grinevičius.
„Bet jei esame ekstremalioje, masinės nelaimės, karo ar panašioje situacijoje, greitoji greičiausiai neatvažiuos ir tada dar daugiau atsakomybės tenka mums, nes tuomet turime padaryti daug daugiau – ir už save, ir už greitąją, kad mūsų nukentėjusysis išliktų kuo gyvesnis, sveikesnis ir pasiektų gydymo įstaigą“, – pažymi šaulys.
Kraujavimo stabdymas turniketu
Pažeidus stambią kraujagyslę, nukraujuoti galima labai greitai – per 3–5 minutes. Tačiau per tokį laiką galima padaryti daug – kraujavimo stabdymo principai yra labai paprasti, kiekvienam prieinami ir suprantami, atkreipia dėmesį M.Grinevičius.
„Kaip pamatyti, kad tai masyvus kraujavimas? Pirmiausia, jei matome, kad iš žaizdos kraujo bėga daug. Ne maža srovele, ne lašeliais, bet taip, kaip vos ne iš čiaupo. (...) Kitas dalykas – artėdami prie sužeistojo matome, kad žmogus guli kraujo baloje. Tai jau aiškus požymis, kad kraujo išbėgo daug. Kitas požymis – jei jo drabužiai ar tvarsčiai yra permirkę krauju, viskas raudona iš tolo – tai irgi signalizuoja, kad kraujo bėga daug“, – pasakoja M.Grinevičius.
Tokioje situacijoje pirmas padedančiojo žmogaus veiksmas, kol susiorientuosite situacijoje – paprasčiausias žaizdos užspaudimas, sako M.Grinevičius.
„Griebiate kas pakliūva po ranka – skudurėlis, servetėlė ar trikampė skarelė iš vaistinės – užsidedate ant žaizdos ir spaudžiate kiek turite sveikatos ir rėkiate – gelbėkite, padėkite, neškite vaistinėlę, kvieskite greitąją ir panašiai. (...) Spausdami žaizdą mes laimime laiko“, –pirmuosius žingsnius pasakoja M.Grinevičius.
Greičiausiai arčiausiai buityje esanti vaistinėlė bus automobilyje, toliau dėsto M.Grinevičius – joje įprastai yra keli turniketai, tvarsčiai, kitos kraujavimo stabdymui tinkančios priemonės.
„Kai jau mums atneša šalia priemones, jau galime galvoti, ką daryti toliau. (...) Toliau galime rinktis tarp turniketo arba spaudžiamojo tvarsčio. Dabar kada kurį naudoti? Jei turite kraujavimą iš galūnės ir kraujo yra akivaizdžiai daug, nesukdamas galvos griebčiau turniketą, nes su juo kraujavimą iš galūnės galima sustabdyti per pusę minutės“, – sako šaulys.
Ką svarbu žinoti dedant turniketą?
Pasak M.Grinevičiaus, turniketą visada reikia dėti aukščiau žaizdos, bent jau per tris pirštus aukščiau jos.
„Dėdami turniketą visada patikrinkite, ar nededate jo ant kišenės – mat jei čia bus telefonas, raktai, peilis, piniginė ar dar kas, tai sugadinsite tiek daiktus, tiek nelabai veiks ir turniketas“, – prieš atlikdamas demonstraciją pažymi M.Grinevičius
„Taigi, dedame turniketą, prakišame jo laisvąjį galą per ąselę. Mūsų tikslas – kuo stipriau jį užveržti ir užklijuoti velkrą su velkru kuo toliau. Jei pirmąjį užveržimą padariau gerai, po turniketu net ir labai stengiantis trys pirštai turėtų nelįsti. Ir tuomet turniketą jau galima sukti“, – kraujavimo stabdymo žingsnius toliau pasakoja šaulys.
Sukti turniketą reikėtų atsižvelgiant į situaciją – jei žaizda matoma akivaizdžiai ir nėra pasislėpusi po drabužiais – turniketą sukite tol, kol kraujavimas sustos. Visgi kai žaizdos ne taip aiškiai matosi, turniketą sukame tol, kol jis sukasi.
„Įprastai, orientacijai, jei turniketas ant kojos, tai bus 3–4 pasukimai po pusę. Tuomet rankenėlę užfiksuojame po dirželiu, galima prakišti pro dirželio ragelius. Idealu būtų dar užrašyti su markeriu ant turniketo jo uždėjimo laiką“, – sako M.Grinevičius.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad turniketas turėtų būti uždėtas ne ilgiau kaip dvi valandas, mat palikus jį ilgesniam liakui atsiranda rizika galūnei.
„Per tą laiką turėtume galvoti, kaip nukeliauti iki gydymo įstaigos arba kaip perduoti nukentėjusįjį medikams kažkokiu kitu būdu. Arba pagalvoti, kaip turniketą pakeisti kita kraujavimo stabdymo priemone“, – sako šaulys.
Kada naudoti spaudžiamąjį tvarstį?
Kitas, kiek mažiau žinomas efektyvus būdas stabdyti kraujavimą – spaudžiamasis tvarstis. Anot M.Grinevičiaus, jis tiks turint ne tokį masyvų kraujavimą tiek iš galūnių, tiek iš kitų kūno vietų.
„Turniketo mes neuždėsime kur nors ant kaklo, pažasties ar kirkšnies. Dėl to spaudžiamasis tvarstis puikiai tinka galbūt mažesniam kraujavimui iš galūnių arba jei turime jį stabdyti iš kažkur kitur. Iš ko jis susideda? Tai toks lyg ir savotiškas elastinis tvarstis, bet jis turi papildomus elelmntus – pagalvėlę kraujui sugerti ir, priklausomai nuo modelio, yra plastikiniai spaudimo elementai. Jų tikslas – kad jos atsidurtų virš žaizdos ir kad kai mes tvarstome, jos papildomai spaustų žaizdą ir dar labiau stabdytų kraujavimą“, – sako šaulys.
„Tikslas jį naudojant – spausti ir prispausti pažeistą kraujagyslę, kad kraujas iš žaizdos sunktųsi kuo lėčiau. O kai jis sunkiasi lėtai, jis kreša ir taip mes padedame mūsų organizmui suvaldyti kraujavimą“, – teigia M.Grinevičius.
Toliau – svarbiausia atidengti žaizdą iš po rūbų, kad būtų aiškiai matyti, ką reikia tvarstyti, nurodo šaulys.
„Kraują sugeriančią tvarsčio dalį dedu ant žaizdos, suvynioju dar kelias vijas, tada tvarsčio galą prakišu pro plastikinius ragelius ir laužiu tvarstį į priešingą pusę – taip turime platformą, kuri dar labiau prispaudžia žaizdą ir stabdo kraujavimą. Toliau – veržiame žaizdą likusiu tvarsčio galu, siekdami sulėtinti kraujo netekimą. Galiausiai įkabiname tvarsčio kabliuką į tvarstį. Esant poreikiui, ant viršaus galima vynioti antrą tvarstį – jei, pavyzdžiui, turėsite ilgą žaizdą ir vieno tvarsčio neužteks“, – pasakoja M.Grinevičius.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ypač spaudžiamasis tvarstis praverčia atlikus žaizdos tamponavimą, turint intensyvų kraujavimą, pavyzdžiui, iš kirkšnies, kur turniketo nepanaudosime – tokiose situacijose darome tamponavimą, pažymi šaulys.
Kas yra tamponavimas?
Tamponavimas – tvarstliavos kišimas į žaizdos vidų, sukuriant spaudimą iš žaizdos vidaus.
„Tam galime naudoti tą pačią trikampę skarelę, marškinėlius ar bet kokią medžiagos atraižą, jei neturite nieko tinkamesnio. Jei turite vaistinėlę – tai gali būti bintas, taip pat yra speciali tvarstliava tamponavimui – vakuumuotas tvarstis, kurį išpakavus jo pasidaro daug ir su juo labai patogu tamponuoti. Dar vienas įrankis – tamponavimo tvarsčiai, išmirkyti medžiagoje, skatinančioje kraujo krešėjimą“, – pasakoja M.Grinevičius.
„Tamponavimo principas – imame plėštinę ar šautinę žaizdą ir kišame tvarstliavą į žaizdos vidų – ten, iš kurios pusės maždaug bėga kraujas ir pasidarę gumuliuką iš tvarsčio, kišame jį į vidų, prilaikydami pirštu žaizdoje – spaudimas padeda prilaikyti kraujavimą. Vienam tokiam tamponavimui gali prireikti ir 4–5 tvarsčio ritinėlių.
Toliau – užspaudžiame bintus ant žaizdos kaip grybo galvutę ir spaudžiame apie 10 minučių – duodame laiko susidaryti krešuliui. (...) Tuomet tvarstome žaizdą spaudžiamuoju tvarsčiu“, – kraujavimo stabdymo eigą tamponuojant ir spaudžiamuoju tvarsčiu pristato M.Grinevičius.
Laidą remia „Mano bankas“.
