Sekite 15min Google
Būtent tokios problemos prieš kiek daugiau nei metus paskatino Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) pradėti iniciatyvą „Ar tau rūpi, kaip maitinamas tavo vaikas?“. Jos tikslas buvo ne tik patikrinti, kaip vykdomos maitinimo sutartys, bet ir paskatinti pačias ugdymo įstaigas, savivaldybes bei tėvus atidžiau žiūrėti, ar tiekėjai iš tiesų vykdo tai, ką pažadėjo.
Praėjus daugiau nei metams Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas sako matantis esminį pokytį – mokyklos nebėra linkusios susitaikyti su netinkamai vykdomomis sutartimis. Jos skaičiuoja baudas, nutraukia sutartis, o esminių pažeidimų padarę tiekėjai atsiduria nepatikimų tiekėjų sąraše.
Pokytį rodo ir skaičiai: ugdymo įstaigos maitinimo paslaugų tiekėjams jau yra priskaičiavusios daugiau kaip 106 tūkst. eurų baudų, iš kurių beveik 65 tūkst. eurų jau sumokėta.
„Dar pernai, lankydamiesi savivaldybėse ir mokyklose, neretai girdėdavome: „Taip, problemų yra, bet ką mes galime padaryti?“ Šiandien požiūris jau kitoks“, – 15min sako D.Vedrickas.
Pasak Tarnybos vadovo, pasitaiko ir situacijų, kai tiekėjai nesutinka su mokyklų sprendimais ir ginčai persikelia į teismus – tokių atvejų yra Kėdainiuose ir Vilniuje.
„Turiu pripažinti, kad čia žavi mokyklų vadovybės užsispyrimas ir gebėjimas ginti mokyklos poziciją“, – teigė D.Vedrickas.
Pasak jo, VPT neapsiribojo ugdymo įstaigų sutarčių įgyvendinimo patikrinimais: „Važiavome į savivaldybes, kalbėjomės su savivaldybių administracijų vadovais ir ugdymo įstaigų direktoriais, rengėme mokymus, teikėme metodinę pagalbą ir konkrečias rekomendacijas, kvietėme įsitraukti tėvus. Norėjome pakeisti požiūrį – sutartis neturi likti stalčiuje, ją būtina skaityti ir suprasti. Jeigu joje parašyta, kaip ir už kiek turi būti maitinami vaikai, būtent taip ji ir turi būti vykdoma.“
Apsisprendė maitinimą perimti į savo rankas
Pastebimas ir dar vienas įdomus pokytis – kai kurios mokyklos apskritai nusprendžia keisti maitinimo organizavimo modelį. Pavyzdžiui, Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija atsisakė maitinimo paslaugos pirkimo iš išorinio tiekėjo ir maitinimą organizuoja pati.
Kaip pasakojo gimnazijos direktorės pavaduotoja ūkio reikalams Kristina Žukauskienė. tokį sprendimą lėmė ankstesnė patirtis su maitinimo paslaugų tiekėjais.
„Mes susidūrėme su nesąžiningais tiekėjais. Paskelbėme konkursą, nusipirkome maitinimo paslaugą, ir tas maitintojas, kuris atėjo, maitino mus labai negerai. Problemos buvo rimtos. Buvo atvejų, kai mokykloje buvo patiekta supelijusi duona, skiestas pienas, o kartą žuvies patiekale rastas vabalas“, – pasakojo mokyklos atstovė.
Anot jos, mokyklai raštu pranešus tiekėjui apie žuvies patiekale rastą vabalą, reakcija buvo netikėta. „Jie mums pagrasino teismu ir pasakė, kad čia šmeižtas“, – pasakoja K.Žukauskienė.
Galiausiai mokykla nusprendė maitinimo organizavimą perimti į savo rankas. „Ačiū Vilniaus miesto savivaldybei, kuri sureagavo į mūsų prašymą ir skyrė papildomą finansavimą“, – sako direktorės pavaduotoja.
„Didžiausias privalumas – mes patys esame šeimininkai“
Nauja tvarka gimnazijoje pradėjo veikti nuo šių metų rugsėjo. K.Žukauskienė neslepia, kad pradžia atnešė iššūkių. Pavyzdžiui, valgykloje buvo galima atsiskaityti tik kortele, todėl bendruomenei teko prie to prisitaikyti – pasirūpinti, kad vaikai turėtų korteles arba galėtų atsiskaityti telefonu. Tačiau visi nesklandumai buvo sklandžiai išspręsti.
„Praktiškai rugsėjo 2 dieną visi valgė, net ir pradinukai su kortelėmis atsiskaitė“, – pasakojo K.Žukauskienė, pasidžiaugusi, kad mokyklai pačiai organizuojant maitinimą atsirado ir galimybė lanksčiau spręsti kasdienes situacijas. Pavyzdžiui, jei vaikas neturi kuo susimokėti už maistą, problemą galima išspręsti vietoje.
„Užsirašome į tą sąrašiuką, kad tu kitą dieną ateisi ir susimokėsi. Tokie elementarūs dalykai“, – pasakoja ji.
Vis dėlto svarbiausiu pasikeitusio modelio privalumu K.Žukauskienė vadina galimybę mokyklai pačiai spręsti, kuo ir kaip maitinti vaikus.
„Vienas iš didžiausių privalumų – mes patys esame šeimininkai. Jeigu mums netinka meniu, mes einame ir sakome, kad vaikai to nevalgo. Ir dietistė išima iš meniu, pasiūlo ką nors kita vaikams“, – sako ji.
Dar vienas didelis privalumas – mokykla gali lanksčiau reaguoti ir rinkdamasi maisto produktų tiekėjus.
„Dabar mes maitinamės sveikai ir skaniai, žinome savo tiekėjus. Jeigu vienas tiekėjas netinka, galime pakeisti jį – mūsų niekas neįpareigoja pirkti iš vieno konkretaus tiekėjo“, – pasakoja K.Žukauskienė.
Pasikeitimą, anot jos, galima ne tik pamatyti ar paragauti – jis jaučiamas vos įėjus į virtuvę ir valgyklą. „Tai yra ne tik kitas valgių skonis, bet ir kitas kvapas. Dabar virtuvė tiesiog kvepia“, – sako gimnazijos direktorės pavaduotoja.
Pokytį pajuto ir pati mokyklos administracija. „Mes patys, administracijos darbuotojai, praėjusiais metais nevalgėme valgykloje, o dabar mielai lankomės“, – priduria K.Žukauskienė.
Džiugina bendruomenės įsitraukimas
Prasidėjusi iniciatyva per metus pakeitė ir ne tik ugdymo įstaigų požiūrį į maitimimą. Pasak VPT direktoriaus D.Vedricko, džiugina tai, kad į vaikų maitinimo klausimus aktyviau įsitraukia ne tik mokyklų vadovai, bet ir savivaldybės, ir patys tėvai.
„Matome labai konkrečių pavyzdžių. Kauno miesto savivaldybė pasitvirtino maitinimo sutarčių kontrolės tvarką. Vilniaus Riešės gimnazijoje mokyklos iniciatyva sudaryta maitinimo kontrolės grupė, į kurią įtraukti ir tėvų atstovai. Panašią komisiją turi Klaipėdos Vydūno gimnazija“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, labai svarbus tėvų balsas. Prasidėjus iniciatyvai tėvai Tarnybai pateikė 32 pretenzijas dėl galimų pažeidimų, ir visi šie atvejai buvo išnagrinėti. Tai rodo, kad tėvai supranta: jeigu matai, kad vaiko lėkštėje yra ne tai, už ką mokama ir kas numatyta sutartyje, nereikia tylėti.
Šiemet pati Tarnyba prevenciškai apsilankė 15 ugdymo įstaigų.
„Mūsų tikslas nėra vien konstatuoti neatitikimus. Atvykę aiškinamės konkrečią situaciją ir padedame rasti būdą, kaip ją ištaisyti, teikiame rekomendacijas. Iki šių metų rugsėjo vidurio jau fiksuoti 4 atvejai, kai dėl esminių sutarties pažeidimų tiekėjai buvo įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Svarbu paminėti, kad dėl esminių pažeidimų perkančioji organizacija pati gali įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Tai jau nebe formalumas – toks sprendimas gali apsunkinti tiekėjo galimybes dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose, tasi tam tikra pamoka ateičiai. Taigi kartu su mokyklų vadovais, tėvais, siunčiame labai aiškią žinutę: nesąžiningas sutarties vykdymas turi pasekmes“, – pabrėžė D.Vedrickas.
Dažniausios problemos ir pažeidimai
Prakalbus apie dažniausiai fiksuojamus pažeidimus, VPT vadovas išskyrė keletą jų. Pasak jo, vienas jautriausių klausimų tėvams – patiekalų kainos. Vis dar nustatoma atvejų, kai sutartyje numatyta viena kaina, o faktiškai už patiekalą mokama kita. Kai kuriais atvejais skirtumas būna ne keli centai – už konkretų patiekalą gali būti permokama net kelis kartus.
Kitas pavyzdys – vadinamasis švediško stalo principas. Pirkimo metu tiekėjas įsipareigoja jį užtikrinti, tačiau atvykus į mokyklą paaiškėja, kad realybėje tokio pasirinkimo vaikams nėra.
„Neatitikimų nustatome ir dėl ekologiškų produktų. Sutartyje gali būti numatyta, kad tam tikra dalis produktų turi būti ekologiški, tačiau tiekėjas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad būtent tokie produktai ir buvo tiekiami.
Todėl tėvams siūlome vadovautis labai paprasta taisykle: jeigu kyla klausimas – klauskite. Pirmiausia mokyklos, prireikus – jos steigėjo, savivaldybės. Jeigu į problemą nereaguojama, galima kreiptis ir į Viešųjų pirkimų tarnybą“, – skatino VPT direktorius.
Pažeidimų nebetoleruoja
Kaip vieną ryškiausių pokyčių, įvykusių vos per vienerius iniciatyvos gyvavimo metus, pašnekovas įvardino pasikeitusį požiūrį.
„Formuojasi tam tikra pažeidimų netoleravimo kultūra. Viena mokykla pritaiko baudą, kita pamato, kad tai įmanoma. Viena savivaldybė susikuria kontrolės tvarką – jos pavyzdžiu gali pasinaudoti kitos. Anksčiau sutarties kontrolę vykdantis žmogus kartais likdavo vienas su problema ir klausimu: „O ką dabar daryti?“ Šiandien jis jau žino, kad gali kreiptis į mokyklos vadovybę, savivaldybę, VPT ar CPO LT, pasitarti su specialistais ir rasti sprendimą. Neretai pats mokyklos vadovas atlieka tą kontrolę – ir tai yra pavzydys.
Svarbiausia, kad po truputį dingsta nuostata, jog su pažeidimais paprasčiau susitaikyti. Jei tiekėjas nevykdo sutarties, mokykla turi ne tik teisę, bet ir pareigą reaguoti. Juk galiausiai kalbame ne apie popieriuje įrašytus punktus – kalbame apie tai, ką vaikas kasdien gauna į savo lėkštę“, –sako D.Vedrickas.
Jo nuomone, labiausiai prie to prisidėjo žinojimas, kad susidūrus su problema ugdymo įstaiga ar savivaldybė nėra palikta viena.
„Vien tik patikrinti ir pasakyti „radome pažeidimą“ neužtenka. Reikia parodyti, ką daryti toliau. Todėl derinome kelis dalykus: tikrinome sutarčių vykdymą, konsultavome, rengėme mokymus, teikėme konkrečias rekomendacijas, kalbėjomės su savivaldybių ir mokyklų vadovais, aplankyta 18 savivaldybių, kvietėme įsitrauktitėvus ir viešinome geruosius pavyzdžius. Ir dabar tą atliekame.
Ir čia labai svarbu pabrėžti – mokyklos iš tiekėjų nereikalauja stebuklų. Jos prašo tik vieno: įvykdyti tai, ką pats tiekėjas pasiūlė ir ką pasirašė sutartyje. Jei pasiūlei tokią kainą, tokį valgiaraštį, ekologiškus produktus ar švediško stalo principą, šių įsipareigojimų ir turi laikytis“, –aiškino pašnekovas.
Iniciatyva „Ar tau rūpi, kaip maitinamas tavo vaikas?“ bus tęsiama ir 2027 metais – mokyklos bei jų maitinimo sutartys liks Tarnybos akiratyje. Ketinama tikrinti ugdymo įstaigų sutartis, kalbėtis su savivaldybėmis, kviesti tėvus nelikti abejingus (informacija tėvams pateikiama https://vpt.lrv.lt/lt/nuorodos/maitinimo-paslaugu-pirkimai-informacija-tevams/).
Šiemet Tarnyba kreipiasi ir įpačius maitinimo paslaugų tiekėjus.
Pasak D.Vedricko, tai svarbu, nes problemos dažnai prasideda dar konkurso metu, kai siekiant laimėti pasiūloma kaina, už kurią vėliau tampa sudėtinga kokybiškai vykdyti sutartį: „Todėl mūsų žinutė tiekėjams labai paprasta: konkuruokite racionaliai ir maitinkite sąžiningai. Nesiūlykite to, ko vėliau negalėsite įvykdyti. Vaikų maitinimas nėra ta sritis, kurioje galima laimėti konkursą bet kokia kaina, o paskui ieškoti, kur sutaupyti.“
