Sekite 15min Google
„Kai gyvūnas patenka į bėdą, pirmiausiai bandome nustatyti, kam jis priklauso. Paženklinto gyvūno atveju tai gali būti kelių minučių klausimas. Kai mikroschemos nėra, prasideda tikras detektyvinis darbas – ieškome skelbimų, veisėjų, kaimynų, kitų galimų kontaktų“, – sako Vilniaus gyvūnų globos vadovė Agnė Žėbienė ir primena, jog Lietuvoje šunų, kačių ir šeškų ženklinimas bei registravimas yra privalomas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tokiu būdu siekiama užtikrinti atsakingą augintinių laikymą, mažinti neteisėtą jų dauginimą ir prekybą, nustatyti už gyvūną atsakingus asmenis bei prisidėti prie efektyvesnės gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės.
Po 2021 m. gegužės 1 d. gimę gyvūnai turi būti paženklinti per keturis mėnesius nuo atsivedimo, bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui. Perduoti kitam asmeniui galima tik registre registruotą gyvūną. Laiku nepaženklinus augintinio, jo šeimininkui gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų.
Mikroschema naudinga ne tik augintiniui pasiklydus. Ji leidžia susieti augintinį su Gyvūnų augintinių registre kaupiama informacija, įskaitant registruotas vakcinacijas nuo pasiutligės, o keliaujant į užsienį yra būtina gyvūno pasui ir vakcinacijos įrašams identifikuoti.
Tačiau VGGN specialistai ragina į ženklinimą žiūrėti ne tik kaip į teisinę prievolę, bet ir priemonę padėti gyvūnui. Pasak A.Žėbienės, mikroschema yra patikimiausias būdas susieti gyvūną su jo savininku: „Jei augintinis pasimeta, nuskenavus mikroschemą nustatomas jo identifikacijos numeris, kuris leidžia atsakingiems specialistams surasti Gyvūnų augintinių registre saugomus savininko kontaktinius duomenis“, - sako ji.
Net 90 procentų į VGGN atvežamų šunų ir kačių neturi mikroschemos ir nėra registruoti. Jų šeimininkai atsiranda po kelių dienų, savaičių ar net mėnesių. Anot jos, yra buvę, kad gyvūnas jau padovanotas naujiems šeimininkams, o tuomet netikėtai atsiranda žmogus, teigiantis, kad tai jo augintinis. Tinkamai ženklinant ir registruojant gyvūnus, tokių situacijų apskritai nekiltų.
Vis dėlto nutinka ir sėkmės istorijų su laiminga pabaiga, kurias nulėmė būtent ženklinimas. Kartą VGGN gavo pranešimą apie prie konteinerių klaidžiojantį šunį. Gyvūną paėmus ir patikrinus nustatyta, kad jis turi mikroschemą, todėl Gyvūnų augintinių registre netrukus buvo rasti ir savininkų kontaktai. Susisiekus su šuns šeimininku, šis nustebo ir tikino, jog augintinis yra namuose su žmona. Pasirodo, ji manė šunį išėjus kartu su vyru. Tikėtina, kad gyvūnas nepastebėtas išsprūdo pro duris vyrui išeinant iš namų. Taigi šeimininkai net nežinojo, kad augintinis buvo pabėgęs, o mikroschema leido greitai grąžinti šunį namo.
Ką daryti, jei radote pasimetusį gyvūną?
Radus pasimetusį šunį ar katę, reikia kreiptis į veterinarijos kliniką, Vilniaus gyvūnų globos namus ar kitą gyvūnų globos organizaciją, kur gyvūnas gali būti patikrintas dėl mikroschemos. Jei ji randama, ir duomenys registre yra aktualūs, savininką galima informuoti, o augintinis gali greitai grįžti namo.
Paženklinti augintinį – paprasta ir greita
Jei jūsų augintinis dar nepaženklintas, tereikia kreiptis į veterinarijos gydytoją arba kitą teisę ženklinti gyvūnus turintį specialistą. Gyvūnui po oda tarp menčių įvedama nedidelė mikroschema, o jos unikalus numeris ir gyvūno bei savininko duomenys registruojami Gyvūnų augintinių registre.
Vis dar pasitaiko klaidingai manančių, kad mikroschemos įvedimas yra skausmingas ar gali pakenkti augintiniui. Iš tiesų procedūra trunka vos kelias sekundes ir yra panaši į įprastą vakcinaciją. Mikroschema yra labai maža, gyvūnui nesukelia diskomforto ir nėra GPS sekiklis, leidžiantis sekti buvimo vietą – ji tiesiog suteikia augintiniui unikalų identifikacijos numerį, padedantį nustatyti jo savininką.
„Paženklinti gyvūną užtrunka gerokai trumpiau nei ieškoti jo pasimetusio. Norėtume, kad šeimininkai į ženklinimą žiūrėtų ne kaip į nemalonią procedūrą ar formalumą, o kaip į vieną iš paprasčiausių būdų pasirūpinti savo augintinio saugumu“, – sako A.Žėbienė.
