Sūnų į mokyklą išleidžianti Filmanavičiūtė kalbina ekspertę apie rugsėjo 1-ąją

Specialistės Vaidos teigimu, jaudulys prieš naujų mokslo metų pradžią yra visiškai natūrali reakcija į vieną svarbiausių pokyčių vaiko gyvenime, todėl ji pateikia penkis patarimus, padėsiančius visai šeimai naujus mokslo metus pasitikti ramiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Priimkite, kad jaudulys prieš mokyklą yra normalus

Dažnai manoma, kad prieš mokyklą labiausiai nerimauja vaikai, tačiau praktika rodo, jog nemažai įtampos jaučia ir jų tėvai. Suaugusieji jau supranta, kokių iššūkių gali atnešti mokyklos metai, todėl natūraliai nerimauja dėl vaiko savijautos, santykių su bendraamžiais ar pirmųjų nesėkmių.

Anot V.Ivaniukaitės, vaikai itin tiksliai jaučia tėvų emocijas. Net jei apie savo nerimą nekalbama, vaikas pastebi kūno kalbą, balso toną ar pasikeitusius įpročius.

„Nebijokime vaikui pasakyti, kaip jaučiamės. Papasakokime savo Rugsėjo 1-osios istorijas: kokią gėlę nešėme, kokius jausmus tuomet išgyvenome, ką sutikome klasėje. Jei jaudulys artėjant Rugsėjo 1-ajai auga, verta imtis veiksmų. Vienas paprasčiausių būdų sumažinti įtampą yra fizinis aktyvumas. Net 10 minučių judėjimo gali padėti geriau suvaldyti emocijas tiek vaikams, tiek tėvams“, – sako V.Ivaniukaitė.

Surepetuokite pirmąją mokyklos dieną

Artėjant Rugsėjo 1-ajai, daugiausia nerimo dažnai kelia ne pati mokykla, o nežinomybė. Todėl pasiruošimas būsimai rutinai ir pirmosios dienos repeticija gali padėti tiek vaikams, tiek tėvams naują etapą pasitikti ramiau.

Pavyzdžiui, vieną rytą galima atsikelti tuo pačiu metu, kaip reikės prasidėjus mokslo metams, kartu papusryčiauti ir nueiti iki mokyklos. Toks paprastas pasiruošimas leidžia aiškiau įsivaizduoti, kaip atrodys nauja kasdienybė.

Su vaiku verta aptarti, kaip atrodys pirmoji diena: kur bus paliekama kuprinė, kiek truks pamokos ir į ką galima kreiptis pagalbos prireikus. Kuo mažiau nežinomybės, tuo saugiau vaikas jaučiasi.

Iš anksto pasirūpinkite praktiniais dalykais

Ruošiantis mokyklai svarbu ne tik įsigyti reikalingas priemones, bet ir sukurti kuo daugiau aiškumo visai šeimai. Kuo mažiau neatsakytų klausimų lieka paskutinėmis rugpjūčio dienomis, tuo geriau jaučiasi ir tėvai, ir vaikai.

Pasiruošimas prasideda nuo paprastų, bet svarbių dalykų: mokyklinių reikmenų, uniformos, sportinės aprangos, užkandžių dėžutės ar vietos namuose, kur vaikas galės ramiai leisti laiką po pamokų. Kai šie klausimai išspręsti iš anksto, daugiau dėmesio reikėtų skirti ir emociniam pasirengimui.

Taip pat naudinga iš anksto suplanuoti pirmąją mokslo savaitę: ką valgysite vakarienei, kas pasiims vaiką po pamokų, ką veiks šeima po Rugsėjo 1-osios šventės. Tokie sprendimai gali atrodyti smulkūs, tačiau būtent jie suteikia stabilumo ir padeda išvengti papildomos įtampos prasidėjus mokslo metams.

Į pasiruošimą verta įtraukti ir pačius vaikus. Rinkdamiesi sąsiuvinius, rašiklius ar kitus mokyklinius reikmenis jie lengviau įsitraukia į naujo etapo laukimą ir jaučiasi šio proceso dalimi.

Mokyklą žymintis eismo ženklas Latvijoje / Emils Vanags / Alamy

Daugiau dėmesio skirkite gyvenimo įgūdžiams, o ne pažymiams

Pradėję lankyti mokyklą, vaikai mokosi ne tik raidžių ar skaičių. Jie ugdo socialinius ir praktinius įgūdžius: mokosi priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę, išsakyti savo poreikius ir orientuotis naujoje aplinkoje.

„Tėvams nereikėtų jaudintis, ar vaikas jau moka visas raides ar puikiai skaito. Akademines žinias suteiks mokykla, o pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą pirmiausia ugdo šeima“, – sako V.Ivaniukaitė.

Specialistė taip pat ragina stebėti vaiko savijautą. Miego pokyčiai, košmarai, didesnis jautrumas ar emociniai svyravimai gali signalizuoti, kad šiuo laikotarpiu vaikui reikia daugiau dėmesio ir emocinio palaikymo.

Būkite vaiko užnugaris, o ne visų problemų sprendėjas

Tėvams natūraliai norisi apsaugoti vaiką nuo sunkumų, tačiau mokykla yra vieta, kurioje mokomasi savarankiškumo. Didžiausia tėvų pagalba yra ne problemų sprendimas už vaiką, o palaikymas, padrąsinimas ir priminimas, kad sunkumai yra natūrali augimo dalis.

Specialistė ragina nesitikėti, kad pirmokas iš karto drąsiai jausis naujoje aplinkoje ar greitai susiras draugų. Adaptacija kiekvienam vaikui vyksta skirtingu tempu, todėl svarbu suteikti laiko priprasti prie pokyčių ir neperkrauti vaiko būreliais ar papildomomis veiklomis. Po pamokų vaikams taip pat reikia poilsio ir laisvo laiko.

„Prioritetas turėtų būti ne tobuli pažymiai, o tai, kad vaikas mokykloje jaustųsi gerai ir norėtų ten grįžti kitą dieną. Kai vaikas mokykloje jaučiasi gerai ir pasitiki savimi, mokytis bei siekti gerų rezultatų tampa kur kas lengviau“, – sako V.Ivaniukaitė.

Anot jos, pasiruošimas Rugsėjo 1-ajai prasideda ne nuo sąsiuvinių ar vadovėlių, o nuo šeimos emocinės ramybės, aiškios rutinos ir pasitikėjimo. Naujas etapas yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė augti, mokytis bei kurti dar stipresnį ryšį su vaiku.