2026-09-04 16:25

Vaikų mokslams – paskutiniai pinigai: viena vaikus auginusi Lauryna žino, ką reiškia rugsėjis be pinigų sau

Rugsėjį į mokslus grįžta ne tik vaikai. Leidžiantys vaikus į mokyklą tėvai žino, kad batai, pratybos, būreliai, transportas, pietūs mokykloje – didžiulės išlaidos. Tačiau net kai pinigų nėra per daug, prioritetai aiškūs – pirmiausia vaikai, rašoma „WoW University“ pranešime žiniasklaidai.
Lauryna
Lauryna / Asmeninio archyvo nuotr.

Todėl „WoW University“, prasidėjus naujiems mokslo metams, kviečia visuomenę atkreipti dėmesį ir į vienišas mamas, kurių pačių mokslai bei profesiniai planai neretai lieka šeimos biudžeto paraštėse, ir prisidėti prie jų galimybės mokytis.

Laurynai ši taisyklė labai gerai pažįstama. Du vaikus ji viena augina jau septyniolika metų. Šiandien jie beveik suaugę, o jos pačios gyvenime telpa kultūros ir komunikacijos projektai, muzika, aktorystė bei visuomeninė veikla. Tačiau ilgus metus pirmiausia reikėjo galvoti ne apie savo planus, o apie tai, kaip išlaikyti šeimą.

„Dažniausiai pirmiausia buvo vaikų poreikiai ir finansiniai įsipareigojimai, o mano pačios norai, atrodė, palauks“, – sako Lauryna.

Kol vaikai augo, tas „palauks“ virto ne mėnesiais, o metais. Mokslus, profesinius planus ar tiesiog daugiau laiko sau, pasak Laurynos, buvo lengva nukelti dar vienam etapui – kai sumažės rūpesčių, paaugs vaikai, finansiniai reikalai pagerės.

Viena su dviem vaikais ir dviem paskolomis

Vaikų tėvui išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, kasdienė atsakomybė už šeimą liko Laurynai. Pasak jos, vyras su vaikais ryšio nepalaikė, išlaikymo nemokėjo ir prie jų auginimo neprisidėjo.

Tuo metu ji liko su dviem mažais vaikais ir būsto paskola. Reikėjo dirbti, išlaikyti namus ir kartu ieškoti sprendimų, kaip susitvarkyti su finansiniais įsipareigojimais. Vienu metu Lauryna mokėjo net dvi paskolas – būsto kreditą ir papildomą kreditą, atsiradusį refinansuojant būsto paskolą.

„Tikrasis košmaras prasidėjo gimus mažajai dukrai. Likau visiškai viena – su dviem mažais vaikais, milžiniška paskola ir, atrodytų, jokių galimybių išgyventi. Bet mano charakteris neleido pasiduoti. Kai bankas užtrenkdavo duris, lipau per langus“, – prisimena ji.

Refinansavimo galimybę, pasak Laurynos, pavyko gauti tik po atkaklių bandymų ir kreipimosi į banko valdybą. Šis laikotarpis ją išmokė ne tik skaičiuoti kiekvieną šeimos išlaidą, bet ir atkakliai ieškoti kito sprendimo, kai pirmasis kelias užsidarydavo.

„Labai greitai išmokau skaičiuoti, planuoti, kovoti už savo interesus ir ieškoti sprendimų net tada, kai iš pradžių išgirsdavau „ne“, – sako ji.

Ilgainiui keitėsi ir pačios Laurynos supratimas, ką reiškia būti stipria mama. Jei pradžioje stiprybė jai pirmiausia reiškė gebėjimą viską ištempti pačiai, vėliau ji suprato, kad nuolatinis savo poreikių nustūmimas nėra išeitis.

„Ilgą laiką gyvenau su mintimi, kad privalau nepalūžti dėl vaikų. Tik vėliau supratau, kad stiprybė nėra nuolatinis savęs aukojimas ar įsitikinimas, jog viską privalai padaryti viena“, – sako Lauryna.

Kai atrodė, kad sunkiausias etapas jau praeityje

Vaikams beveik užaugus atrodė, kad sudėtingiausi šeimos metai – praeityje. Tačiau praeitis netikėtai sugrįžo. Vaikų tėvas 2025 metų gruodį mirė Jungtinėje Karalystėje, tačiau apie jo mirtį Lauryna su vaikais sužinojo tik po keturių mėnesių. Tuo metu Lietuvoje jau buvo pasibaigęs trijų mėnesių terminas palikimui priimti, todėl vaikams teko kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Kartu vėl iškilo ir prieš daugelį metų paimto būsto kredito klausimas. Pagrindinis paskolos gavėjas dokumentuose buvo vaikų tėvas, nors, Laurynos teigimu, visas įmokas daugelį metų mokėjo ji.

Kartais tenka spręsti problemas, kurių pati nesukūrei.

„Kartais tenka spręsti problemas, kurių pati nesukūrei, ir kovoti už dalykus, kurie, atrodytų, turėtų būti savaime suprantami“, – sako moteris.

Šiandien Lauryna į tuos septyniolika metų žiūri jau iš kitos perspektyvos. Patirtis, kuri ilgą laiką reiškė būtinybę tiesiog išspręsti dar vieną problemą ir pasirūpinti vaikais, dabar tapo tuo, kuo ji gali pasidalyti su panašioje situacijoje atsidūrusiomis moterimis.

Mokytis nori ir mamos: rugsėjį šeimos biudžete sau vietos lieka ne visada

Daugiau nei 60 proc. vienišų mamų Lietuvoje susiduria su nuolatine finansine įtampa, o rugsėjis daugeliui tampa dar vienu išbandymu. Prasidėjus mokslo metams išlaidos vaikams išauga, todėl šeimos biudžete pirmiausia atsiranda vietos mokyklinėms prekėms, drabužiams, būreliams ir kitiems vaikų poreikiams. Pačių mamų planai – mokslai, profesinis tobulėjimas ar grįžimas į darbo rinką – neretai dar kartą nukeliami vėlesniam laikui.

Asmeninio archyvo nuotr./Inga Putna
Asmeninio archyvo nuotr./Inga Putna

„Rugsėjį daug kalbame apie tai, kiek šeimos investuoja į vaikų mokslą ir jų ateitį, tačiau kur kas rečiau klausiame, kokių galimybių tuo metu atsisako pačios mamos. O jų finansinis savarankiškumas, pasitikėjimas savimi ir galimybė profesiškai augti tiesiogiai veikia ir visos šeimos stabilumą“, – sako „WoW University“ įkūrėja ir projekto iniciatorė Inga Putna.

Pasak jos, daliai moterų trūksta ne noro keisti savo situaciją, o galimybės tai padaryti greta darbo, vaikų priežiūros ir kitų kasdienių pareigų. Todėl šį rugsėjį visuomenė kviečiama prisidėti prie jų galimybės mokytis – organizatorių teigimu, net ir 5 eurų parama tampa dalimi stipendijos, leidžiančios vienai mamai pusmetį dalyvauti programoje.

Šiai problemai spręsti skirtas „1000 moterų projektas“, kuriame socialinių iššūkių patiriančios mamos šešis mėnesius gali nemokamai mokytis nuotoliniu būdu. Programoje jos taip pat dirba su mentoriais, gilina finansinio ir skaitmeninio raštingumo žinias, stiprina profesinius gebėjimus bei emocinį atsparumą.

Šį sezoną iniciatoriai tikisi programą pasiūlyti jau tūkstančiui moterų.

„Nenoriu kitai moteriai sakyti, ką ji turi daryti“

Lauryna prie projekto jungiasi kaip mentorė. Pasak jos, iš savo pačios patirties ji labiausiai prisimena ne skambius raginimus „nepasiduoti“, o praktišką pagalbą tuo metu, kai atrodydavo, kad visos galimybės baigėsi.

„Nenoriu moteriai pasakyti, ką ji turi daryti. Kartais daug svarbiau turėti žmogų, kuris padrąsintų paklausti dar kartą, nepriimti pirmojo „ne“, ieškoti kito sprendimo arba tiesiog primintų, kad rūpintis savimi nėra egoizmas“, – sako ji.

Projekto organizatorių teigimu, praėjusiais metais norą dalyvauti pareiškė daugiau kaip 1200 moterų, tačiau finansavimo pakako 500 dalyvių. Vienos moters šešių mėnesių programos stipendija siekia 150 eurų, todėl antrąjį sezoną priimamų dalyvių skaičius priklausys ir nuo partnerių, rėmėjų bei visuomenės įsitraukimo.

Iniciatyvą šiemet sutiko palaikyti ir visuomenei žinomi žmonės – Dalia Ibelhauptaitė, Gerda Žemaitė, Asta Meschino, pianistė Ieva Dūdaitė, Rūta Mackevičiūtė, Daina Bosas, aktorė Ineta Stasiulytė. Laurynai rugsėjis šiandien reiškia kiek kitą pradžią nei tais metais, kai reikėdavo pirmiausia suskaičiuoti, ko reikia vaikams, ir tik tada žiūrėti, ar kas nors liko jai.

„Auginant vaikus labai lengva save vis atidėti „vėlesniam laikui“, tačiau tas „vėliau“ gali tęstis daugybę metų. Moteris, rūpindamasi vaikais ir kovodama už jų ateitį, neturėtų pamiršti, kad ji pati taip pat turi ateitį. Šiandien savo patirtį matau kaip resursą, kuriuo galiu dalytis su kitomis“, – sako Lauryna.

Registracija į antrąjį „1000 moterų projekto“ sezoną jau prasidėjo. Prie galimybės mamoms šešis mėnesius nemokamai mokytis gali prisidėti ir visuomenė – projekto organizatorių teigimu, kiekviena, net ir 5 eurų, parama tampa dalimi vienai moteriai skiriamos stipendijos. Prisidėti galima čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 7 dienas NEMOKAMAI.