Pagal norvegų, estų ir kitų šalių praktiką Lietuvos ekspertų parengti klausimai, tikimasi, padės kaip galima anksčiau užčiuopti problemas. Specialistai kviečiami atkreipti dėmesį ne tik į tokius akivaizdžius netinkamo elgesio su vaikais požymius kaip fizinio smurto žymės, bet ir, pavyzdžiui, į lankymosi pas medikus reguliarumą, nelaimingų atsitikimų, į kuriuos patenka vaikas, dažnumą, darželio ar mokyklos lankomumą, higienos įgūdžius, gyvenamosios vietos pastovumą, tėvų darbo specifiškumą, pajamų pastovumą, šeimos biudžeto planavimo įgūdžius, taip pat į tai, ar tėvai vaiką rengia sezoną atitinkančiais rūbais, užtikrina pilnavertę jo mitybą ir pan.
Atskiras klausimynas parengtas ir tėvams, jie galės įsivertinti anonimiškai.
„Priklausomai nuo rezultatų, specialistai galės sudaryti pagalbos veiksmų planą, o auginantys vaikus – objektyviai įsivertinti ir tinkamai reaguoti, stengiantis užtikrinti vaiko interesus“, – sako projekto kūrėjai.
Kaip spaudos konferencijoje trečiadienį teigė projekto „S.M.A.R.T. tėvystė“ vadovė Jūratė Griciūtė, iš pradžių penkios savivaldybės – Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto, Elektrėnų ir Telšių rajono – numato naudoti naują įrankį.
„Šiandien yra penkios pilotinės savivaldybės, kurios yra pasiryžusios jį išbandyti ir įdiegti visa apimtimi, matyt, palaipsniui jis taps priderintas prie realybės visoje Lietuvoje (...). Modelis būtent siūlo, kad šitą įrankį naudotų visos savivaldoje dirbančios sistemos: sveikata, švietimas, socialinė (sistema), policija ir visos kitos, ir visa informacija būtų perduodama atvejo vadybininkams, šiandien tai gali būti ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, ir tą informaciją priėmęs atvejo vadybininkas jau organizuos pagalbos procesą toliau šeimai: kokių paslaugų reikėtų, ką galėtume pasiūlyti, kad vaikas nepasimestų tarp institucijų“, – aiškino ji.
J.Griciūtės aiškinimu, rizikingas gyvenimiškas detales specialistai ir gyventojai bus raginami pastebėti iki tragedijos, o ne atsekti jas jau atsitikus nelaimei.
„Jeigu atsukame atgal juostelę, po tragedijos, pasirodo, kad visi mes kažką pastebėjome, tai vieną požymį, tai kitą, tai šitas įrankis leidžia konkrečiai, paprastai, pagal paprastus gyvenimiškus požymius pastebėti, kad gali vaikui kilti tam tikroje srityje grėsmė, kol dar jos nėra“, – aiškino ji.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė savo ruožtu spaudos konferencijoje teigė, kad savivaldybės turi pasiūlyti prevencinių paslaugų šeimoms, kuriose pastebėtos rizikos.
Pats instrumentas nėra savitikslis, kad tik nustatytume ir nieko nedarytume.
„Pats instrumentas nėra savitikslis, kad tik nustatytume ir nieko nedarytume. Tai yra labai svarbus momentas ir taškas, kuris nuo šiol reikš tam tikrą būtinų paslaugų paketą – neatsitiktinai paminėti keturi rizikos lygiai, tai būtinai turės būti atliepta tam tikrųjų paslaugų paketu – šeimai suteiktų, prieinamų. Šiuo metu esame to paslaugų paketo kūrime ir įdiegime“, – sakė ji.
Klausimynas prieinamas internete adresu smarttevyste.lt, jis sukurtas pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos įgyvendintą projektą, finansuojamą pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą. Šis projektas yra prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ dalis.
