Švietimo tyrimai vis dažniau pabrėžia, kad vaikų sėkmei svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai. OECD duomenimis, socialiniai ir emociniai įgūdžiai, tokie kaip savikontrolė, atsparumas stresui, bendradarbiavimas ir smalsumas, siejami su geresniais mokymosi rezultatais, didesne gerove ir ambicingesniais ateities planais.
Todėl vasara gali tapti gera proga ugdyti tai, kam mokykloje ne visada užtenka laiko: savęs pažinimą, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą veikti su kitais.
„Vaikui labai svarbu patirti aplinkas, kuriose jis nėra vertinamas tik per pažymius, rezultatus ar klaidas. Kartais didžiausias augimas prasideda tada, kai vaikas pamato, kas jam jau sekasi natūraliai“, – pranešime žiniasklaidai sako Marija Šulskė, lyderystės ugdymo organizacijos „Lyderių inkubatorius" įkūrėja, daugiau nei dešimtmetį kurianti edukacines ir patyrimines programas vaikams bei paaugliams.
Vaikas nėra projektas, kurį reikia nuolat taisyti
Tėvai dažnai nori vaikui padėti, todėl natūraliai pastebi, kur jam dar reikėtų pasistengti: geriau susikaupti, būti drąsesniam, aktyviau bendrauti, labiau pasitikėti savimi. Tačiau, pasak M.Šulskės, ne mažiau svarbu vaikui padėti pamatyti ne tik tai, ką reikia „taisyti“, bet ir tai, kas jau yra stipru.
„Kai vaikas atpažįsta savo stiprybes, jam lengviau suprasti, kaip jis veikia komandoje, kas jam suteikia energijos, kur jis gali pasitikėti savimi ir kaip drąsiau reikšti savo mintis. Tai ypač svarbu paauglystėje, kai savivertė dar tik formuojasi“, – teigia ji.
Dirbdama su jaunimu, M.Šulskė tėvams rekomenduoja pradėti nuo paprastų, vaikui lengvai atsakomų klausimų. Ne kaip testo, o kaip natūralaus pokalbio.
Penki klausimai, kurie gali padėti vaikui pastebėti savo stiprybes:
1. Kas tau gerai sekasi?
Tai padeda vaikui pradėti nuo paprasto pastebėjimo, ne nuo to, ką jis daro blogai, o nuo to, ką jau geba.
2. Ką tau patinka daryti?
Vaikai dažnai lengviau kalba apie veiklas nei apie savo savybes. Per mėgstamas veiklas galima pastebėti smalsumą, kūrybiškumą, atkaklumą ar bendravimo gebėjimus.
3. Už ką kiti tave dažnai pagiria?
Kartais aplinkiniai vaiko stiprybes pastebi anksčiau nei jis pats.
4. Kas tau atrodo lengva, nors kitiems gali būti sunku?
Tai padeda atpažinti gebėjimus, kurių vaikas pats gali nelaikyti ypatingais.
5. Kada paskutinį kartą savimi didžiavaisi?
Šis klausimas leidžia vaikui prisiminti konkrečią situaciją, kurioje jis jautėsi stiprus, drąsus ar savarankiškas.
„Tokie klausimai gali atverti gilesnį pokalbį. Bet vien klausimų dažnai neužtenka. Kad vaikas iš tiesų pradėtų suprasti savo stiprybes, jam reikia saugios aplinkos, patirties, refleksijos ir galimybės tas stiprybes išbandyti gyvai“, – sako M.Šulskė.
Kodėl neužtenka tik pasakyti vaikui „tu gali“?
Pasak Indrės Česūnienės, „Triple O Consulting“ vadovavimo ir lyderystės konsultantės, sertifikuotos „CliftonStrengths“ praktikės, vaikui svarbu ne tik išgirsti, kad jis turi stiprybių, bet ir suprasti, kaip jos pasireiškia realiose situacijose.
„Esame geriausi tada, kai savo įgimtus talentus paverčiame stiprybėmis. Tačiau talentas pats savaime dar nėra stiprybė. Jį reikia pastebėti, suprasti ir mokytis taikyti praktikoje“, – sako I.Česūnienė.
Jos teigimu, paaugliams ypač svarbu gauti aiškumą apie save paprasta, suprantama kalba. Ne sudėtingomis sąvokomis, o per konkrečius klausimus: kaip aš mąstau, kaip veikiu komandoje, kaip priimu iššūkius, kur man lengva, o kur mano stiprybė gali tapti iššūkiu, jei jos nesuprantu.
Būtent su tuo susijęs ir tarptautinis „CliftonStrengths for Students“ testas. Jo logika paprasta, bet stipri: vaikas neturi būti vertinamas tik pagal tai, ko jam trūksta. Jis gali pradėti nuo klausimo, kur slypi jo natūralus potencialas.
„CliftonStrengths“ nėra testas, kuris vaiką priskiria vienam tipui. Jis padeda atpažinti natūralius mąstymo, jausenos ir veikimo modelius, suskirstytus į 34 stiprybių temas. Studentams skirta ataskaita ne tik parodo stiprybes, bet ir padeda suprasti, kur jos gali būti galingos, į ką verta atkreipti dėmesį ir kaip jas taikyti moksluose, santykiuose, lyderystėje, grupėse bei priimant sprendimus.
Pasak I.Česūnienės, čia ir prasideda tikrasis darbas. „Vaikui neužtenka gauti rezultatą. Jei jis pamato penkias stiprybes, bet nesupranta, kaip jos pasireiškia kasdienybėje, ataskaita lieka tik gražus dokumentas. Mano tikslas yra padėti vaikui atkoduoti savo potencialą: ką tai sako apie mane, kaip tai gali man padėti, kur turiu būti atidesnis ir kaip savo stiprybes galiu naudoti siekdamas tikslų“, – sako ji.
Vasara kaip saugi erdvė išbandyti save
M.Šulskės teigimu, kokybiška vasaros programa neturėtų būti tik užimtumas ar pramoga. Ji gali tapti savotiška laboratorija, kurioje vaikas saugioje aplinkoje mokosi bendradarbiauti, suklysti, reflektuoti, prisiimti atsakomybę ir atrasti savo balsą.
„Mokymasis vyksta ne tada, kai vaikas tiesiog išklauso paskaitą apie lyderystę. Jis vyksta tada, kai vaikas turi realią patirtį: susitaria su komanda, sprendžia iššūkį, pamato savo reakcijas, gauna grįžtamąjį ryšį ir pabando dar kartą“, – sako ji.
Dėl to vis svarbesnis tampa patyriminis ugdymas: veiklos, kuriose vaikai mokosi per veiksmą, santykį, kūrybą, judesį, komandinius iššūkius ir refleksiją. Tokios patirtys padeda ugdyti ne tik pasitikėjimą savimi, bet ir dėmesio valdymą, emocinį atsparumą, kūrybiškumą bei gebėjimą būti su kitais.
Šią kryptį tęsia ir „Lyderių inkubatorius“ organizuojama lyderystės programa, kurioje jaunimas ne tik atliks „CliftonStrengths for Students“ testą, bet ir kartu su mentoriais mokysis savo stiprybes įgalinti praktiškai. Programoje derinamas savęs pažinimas, mentorystė, refleksijos, komandinės užduotys, kūrybinės dirbtuvės ir patyriminis ugdymas.
„Mums svarbu, kad stiprybės neliktų tik ataskaitoje. Vaikas turi jas patirti: komandoje, kūryboje, iššūkyje, bendravime, situacijose, kuriose reikia drąsos. Tik tada savęs pažinimas tampa realia atrama“, – sako M.Šulskė.
Ne tik poilsis, bet ir augimas
Vasara neturi būti dar vienas intensyvus mokymosi sezonas. Vaikams reikia poilsio, laisvės ir žaidimo. Tačiau poilsis gali būti ir prasmingas: padedantis atsitraukti nuo ekranų, mokyklinio spaudimo, nuolatinio lyginimosi ir kartu atrasti daugiau pasitikėjimo savimi.
„Lyderystė vaikams nėra apie titulą ar buvimą garsiausiu grupėje. Ji prasideda nuo gebėjimo pažinti save, išdrįsti veikti ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus. Jei vaikas po vasaros grįžta ne tik pailsėjęs, bet ir labiau pasitikintis savimi, tai jau yra didelis augimas“, – sako M.Šulskė.
