Sekite 15min Google
Į psichoterapeuto kabinetą neateina žmonės, turėję visapusiškai turtingą ir jo poreikius atliepusią vaikystę. O ir vargu ar tokia vaikystė apskritai įmanoma. Tačiau terapijoje, įsisavinant ir perdirbant ankstyvąsias patirtis, galima suprasti, kaip jos mus paveikė, kaip veikia mūsų elgesį, santykius ir reakcijas šiandieninėse situacijose, todėl galima pradėti gyti ir keistis.
Tačiau yra dalykų, kuriuos galime padaryti dar anksčiau – nutraukti užburtą ratą ir apsaugoti savo vaikus.
Įvertinimo svarba
Dažnai stebiu žmones, augusius deficito sąlygomis – meilės, pastebėjimo ir įvertinimo deficito.
„Nenešiok ant rankų – išleps“, – tarsteli senelė jaunai mamytei.
„Negirk čia už kiekvieną devintuką – gali ir geriau“, – pataria tėtis penktoko mamai.
„Na ir kas, kad išplovė grindis – normalu, juk kartu šiame name gyvena“, – tėčio susižavėjimą dukters pastangomis nugęsina mama.
Atrodytų, ir kas čia tokio? Juk vaikas mylimas, juo rūpinamasi, jis sočiai pavalgęs ir šiltai aprengtas. Tačiau mums kiekvienam reikia kažko daugiau – dėmesio, įvertinimo, jausmo, kad esame matomi ir kad tėvai mumis didžiuojasi.
Pagal H. Kohuto savasties psichologiją, brandžiai ir vientisai savasčiai formuotis svarbu, kad vaikas iš reikšmingų kitų – įprastai tėvų – patirtų pripažinimą, pastebėjimą, priėmimą ir pasididžiavimą juo. Šios patirtys padeda vaikui išsiugdyti stabilesnę savivertę ir palaipsniui pačiam reguliuoti savo savasties jausmą.
O kas nutinka, kai to trūksta?
Užaugame, tačiau tas poreikis niekur nedingsta. Mes, nepriklausomai nuo to, kiek mums metų šiandien, vis dar galime vaikytis tėvų ar kitų mums reikšmingų žmonių įvertinimo – namuose, darbe, draugų tarpe.
Tarsi voverė rate, sukamės vis greičiau ir stengiamės vis labiau – dar truputį, dar geriau, dar daugiau – kad tik pastebėtų, kad tik įvertintų, kad tik būtume pirmi, geriausi.
Ir kaip ilgai mus nuramina tas įvertinimas?
Trumpam.
Nes gyvenimas bėga, kiti vėl ir vėl padaro geriau, atsiranda naujų užduočių ir naujų galimybių būti pirmu, todėl mums vėl reikia dar vieno skanėsto – už gerai atliktą darbą, už pasiektą rezultatą, už buvimą geriausiu.
Ir ratas nenumaldomai sukasi toliau. Mes tobulai išmokome stengtis.
Ar galima kitaip?
Būtų tobula, jei terapijos pagalba galėtume sugrįžti į vaikystę ir ten gauti tai, ko negavome – būti pakankamai išmylėti, pastebėti ir įvertinti. Tačiau laiko atgal neatsuksime, todėl dabar jau reikės tvarkytis kitaip – patiems susirinkti šiukšles.
Ir išmokti pagirti save už gerai atliktą darbą, už švarų kiemą, už pastangas, už tai, kad padarėme, ką galėjome. Susitvarkėme savo vidinį kiemą.
Galbūt kada nors išlipsime iš to greitėjančio uždaro rato. Tačiau kol suaugęs žmogus mokosi iš jo išlipti, galime padaryti kai ką labai paprasto dėl vaikų – galime neleisti jiems į tą ratą įsisukti.
Galime pamatyti ir pastebėti vaiką, pagirti jo pastangas ir juo didžiuotis ne tik tada, kai jis gauna devintuką ar dešimtuką, ne tik tada, kai išplauna grindis, laimi, pasiekia ar būna pirmas ir geriausias.
Galime pastebėti ne vien rezultatą, bet ir patį vaiką – jo pastangas, jo džiaugsmą, jo buvimą.
Nes vaikui nereikia nuolat girdėti: „Dar pasistenk truputį.“ Kartais jam reikia išgirsti visai ką kita: „Aš matau, kiek tu stengeisi“, „Man gera būti tavo mama“, „Aš tavimi didžiuojuosi“.
Ir galbūt būtent tai padės jam užaugus nebeieškoti savo vertės kiekviename naujame įvertinime, nes jis giliai viduje žinos: man nereikia būti geriausiam, kad būčiau vertas.
Tai ir yra prevencija – ne gydyti suaugusiojo žaizdas, kai jos jau skauda, o šiandien padėti vaikui jų neįgyti.
Ir tai geresnis pagrindas vaiko ateičiai nei viliojantis patvirtinimas ten, kažkur, tolimoje ateityje. Iš jo įvidujinto būsimo terapeuto.
Kauno apskrities moterų krizių centras vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Kompleksinės paslaugos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (smurto liudytojams) ir jų šeimos nariams“, teikdamas Kauno miesto ir rajono vaikams ir jų šeimos nariams nemokamą psichologinę pagalbą.
Vaidoto g. 115, Kaunas, tel. +370 37 340027
El.paštas: kriziucentras@kamkc.lt
