Į medikus kreipėsi prasidėjus apatijai
Agnė piktybinio smegenų naviko diagnozę išgirdo 2019-ųjų lapkritį. Kaip ji pasakoja, į gydytojus moteris nusprendė kreiptis dėl atsiradusio pasyvumo, apatijos.
„Nuvykus pas gydytojus ir papasakojus savo simptomus, man pasakė, kad greičiausiai yra sutrikusi kraujotaka, tačiau praėjus kelioms dienoms būklė pradėjo blogėti. Tuomet šeimos gydytojas nusprendė, kad turiu skubiai gultis į ligoninę“, – pasakoja pacientė. Būtent Šiaulių ligoninėje Agnė ir išgirdo diagnozę – piktybinis smegenų navikas.
„Išgirdę, kokia yra situacija, iš karto ėmėme galvoti apie blogiausią. Juolab kad ir gydytojų prognozės buvo niūrios. Netrukus Kauno klinikose auglys buvo pašalintas. Po operacijos ilgai gydžiausi Šiaulių neurologiniame skyriuje. Laikui bėgant – navikas atsinaujino. 2021-ųjų gruodį Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose atlikta dar viena smegenų auglio šalinimo operacija“, – pasakoja Agnė.
Atlikus specialius vėžio tyrimus pakeistas gydymas
Atlikus antrąją operaciją ir padarius sudėtingesnius molekulinius genetinius tyrimus, pacientės diagnozė buvo patikslinta ir paaiškėjo, kad tai yra labai retas naviko tipas, su tam tikromis itin retai pasitaikančiomis genetinėmis mutacijomis. Šia liga dažniau serga jauni žmonės, vaikai. Suaugusiesiems tokio tipo navikai pasitaiko išimtinai retai.
Agnė pasakoja, kad netrukus po antros operacijos Santaros klinikos, ieškodamos pačios efektyviausios pagalbos būdų, savo lėšomis atliko sudėtingus genetinius tyrimus ir tai leido patikslinti diagnozę, surasti retą mutaciją ir pagal ją pritaikyti taikinių terapijos vaistus, kurie stabilizavo būklę. Nors atsakymų teko palaukti, tyrimai parodė, kad Agnės vėžio ląstelėse yra konkreti mutacija, kuri lemia mechanizmus, veikiančius vėžio vystymąsi, bet svarbiausia, kad yra sukurtas vaistas, veikiantis šį mechanizmą.
„Iki vėžio tyrimo gydytojai siūlė skysčius varančius ir vaistus nuo epilepsijos. Pradėjus gerti naujai paskirtus vaistus – būklė stabilizavosi. Nors šiuo metu dėl ligos paralyžiuota ranka ir dalis kojos, dingusi uoslė – nekankina skausmai, o smegenyse esantis navikas jau keletą metų nedidėja“, – pasakoja pacientė.
Simptomus atpažinti sunku
Santaros klinikose dirbanti onkologė-chemoterapeutė, besispecializuojanti smegenų navikų gydyme, Edvina Vitkauskaitė sako, kad galvos smegenų navikai dažniausiai pasireiškia neurologiniais simptomais. Priklausomai nuo naviko dydžio ir padėties smegenyse, simptomatika gali būti labai skirtinga, todėl juos atpažinti gana sunku. Taip atsitiko ir pacientės Agnės atveju.
„Kai kuriems pacientams atsiranda traukulių epizodai, ko anksčiau nėra buvę. Kitiems gali sutrikti kalba, atsirasti galūnės ar kūno pusės nusilpimas, paralyžius. Neretai tai būna panašu į kraujotakos sutrikimų (pavyzdžiui, insulto) simptomatiką. Dar kitais atvejais gali pasireikšti galvos skausmai, pykinimas, vėmimas.
Mažesnio piktybiškumo laipsnio navikų atvejais simptomatika dažnai pasireiškia galvos svaigimu, koordinacijos pablogėjimu, kai kuriais atvejais pykinimu, padidėjusiu mieguistumu, apatija, atminties pablogėjimu ar net charakterio pokyčiais. Aukščiau paminėtus simptomus kartais lydi ir nespecifiniai simptomai, tokie kaip padidėjęs prakaitavimas, bendras silpnumas. Visgi, galvos smegenų navikas – gana retai nustatoma liga, tačiau pajutus panašius simptomus, ypač jei anksčiau jų nėra buvę, geriau nieko nelaukiant pasitikrinti“, – pataria E. Vitkauskaitė.
Patikrinta, ar navikas neturi specifinių mutacijų
Gydytoja pasakoja, kad į pacientės Agnės gydymą įsijungė po to, kai Santaros klinikose jai buvo atlikta antroji galvos naviko šalinimo operacija. Pasak jos, Agnės liga – netipinė, todėl jos, kaip ir kitų panašių pacientų, gydymo eigos procesai buvo aptarti daugiaprofilinėje komandoje, kuri apjungia besispecializuojančius šių navikų diagnostikoje ir gydyme medikus (radiologus, neurochirurgus, patologus, onkologus bei medicinos biologus).
„Atlikus sudėtingesnius molekulinius genetinius tyrimus, buvo patikslinta pacientės diagnozė ir paaiškėjo, kad tai yra difuzinis leptomeninginis glioneuroninis navikas su anaplazija. Tai yra labai retas naviko tipas, literatūroje aprašyti tik pavieniai tokios ligos atvejai suaugusiems asmenims. Iš pradžių gydytojų konsiliumas pacientei nusprendė skirti spindulinę terapiją. Kitų aiškiai įrodytų gydymo metodų, galinčių padėti šiai pacientei, nebuvo“, – pasakoja gydytoja.
Visgi, E.Vitkauskaitės teigimu, ieškant įvairiausių gydymo galimybių, buvo nutarta patikrinti, ar navikas neturi kažkokios specifinės mutacijos. Savotiškai pasisekė, kad ji buvo rasta.
„Dar prieš pradedant gydymą, pacientei buvo atlikti vėžio genetiniai tyrimai, kurių rezultatai parodė, kad navikas turi retą genetinę pažaidą, kuri dalyvauja aktyvinant nekontroliuojamą ląstelių augimą ir tokiu būdu skatina vėžio vystymąsi. Esant šiai mutacijai gali būti skiriami vaistai, kurie kaip tik ir veikia pažaidos aktyvinamą mechanizmą. Tokio tipo veikimo mechanizmą turintys vaistai vadinami taikinių terapija – jie nusitaiko į konkrečios mutacijos sąlygojamą procesą.
Pacientei reikalingi vaistai Lietuvoje nėra kompensuojami, todėl dėjome visas pastangas, kad išimtine tvarka pacientė vaistus gautų valstybės lėšomis. Kreipėmės į labai retų ligų komisiją, pateikėme reikiamus klinikinių tyrimų įrodymus, literatūros duomenis, kad kitų efektyvių prieinamų gydymo metodų nėra, ir galiausiai buvo nutarta šiai pacientei kompensuoti vaistus“, – sako E.Vitkauskaitė.
Po pritaikyto gydymo – liga nebeprogresuoja
Pasak gydytojos onkologės-chemoterapeutės, pritaikius gydymą – pacientės būklė stabilizavosi.
„Pacientės būklės stabilizavimas yra laimėjimas. Šis gydymas pacientei taikomas jau virš metų. Vaistą ji toleruoja gerai, jokių ypatingų pašalinių poveikių taip pat nepastebime. Ligos kontrolei stebėti kas keletą mėnesių pacientei atliekami galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimai. Ligos progresavimo kol kas nepastebime“, – sako gydytoja.
