Kodėl susirgau depresija?
Kartais depresijos priežasčių iš pirmo žvilgsnio gali ir nebūti. Pavyzdžiui, gali atrodyti, kad žmogaus gyvenimas klostosi sėkmingai, jokių nesklandumų darbe ar šeimoje nėra. Jis turi draugų, kurie visada gali padėti ir palaikyti, mylinčią šeimą, vaikus. Tačiau kartu sirgti depresija. Kartais žmogus, kuriam, kaip atrodo aplinkiniams, sekasi, gali manyti, kad yra nelaimingas, o gyvenimas ir ateitis jam rodytis be galo niūrūs ir tik tamsiomis spalvomis. Toks žmogus nemato jokios gyvenimo prasmės, jokių prošvaisčių, niekas jo nedžiugina, nors atrodytų, kad turėtų būti priešingai.
Visais atvejais, anot gydytojos psichiatrės Editos Balevičienės, sergant depresija visada daug svarbiau yra žmogaus vidiniai išgyvenimai, vertinimai, o ne išorinė gerovė. Kad nesusirgtume depresija, vien teigiamų dalykų gyvenime neužtenka, reikia, kad žmogus tinkamai juos vertintų, lygiai taip pat, kaip ir tinkamai priimtų sunkumus ir sugebėtų su jais susidoroti. Be to, depresija pasireiškia ne vien bloga nuotaika ir niūriu požiūriu į pasaulį.
Būna ir tokių depresijos atvejų, kada žmogus savo nerimą maskuoja, pvz., užsidėdamas perdėto energingumo, aktyvumo ar linksmumo kaukę. Gydytoja Edita Balevičienė atkreipia dėmesį į tai, kad jauname amžiuje, ypač paauglystėje, depresija pasireiškia netipiškai.
Žmogų kartais apima nepagrįstas nerimas, sielvartas, dirglumas. O pakitusią nuotaiką sunku įvertinti dėl papildomų simptomų, tokių kaip isteriškas demonstratyvus elgesys, baimės, liguistas susirūpinimas savo sveikata. Ateitis įsivaizduojama niūri ir pesimistiška. Žmogui gali atsirasti minčių apie savižudybę ar/ir bandymas save žaloti. Tai ypač svarbu laiku pastebėti, kad būtų galima užkirsti kelią blogiausiai ligos baigčiai.
Ar aš sergu depresija?
Anot gydytojo psichiatro Jurgio Šurkaus, tai galima sužinoti atsakant į tokius klausimus: ar kankina slogi nuotaika? ar sumažėjo interesai ir pasitenkinimas? ar džiaugsmo neteikia jokia, net anksčiau mėgstama veikla? Jei teigiamai atsakėte į šiuos klausimus, jau galite įtarti depresijos požymių.
Tada reikia vertinti toliau: ar sumažėjo darbingumas? ar pastebite, kad reikia prisiversti dirbti, kad ypač sunku ką nors pradėti? ar jaučiate nuolatinį nuovargį? ar sunkiau ir ilgiau atliekate net nesudėtingas užduotis, nes sunku sutelkti dėmesį? ar nedomina jokios pramogos, nenorite niekur eiti, net pas geriausius draugus? ar sumažėjo savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi? ar apima niūrios mintys dėl ateities? ar sutriko miegas, apetitas?
Kiekvienas teigiamas atsakymas didina depresijos tikimybę. Svarbu, kiek laiko trunka tokia savijauta. Jeigu ilgiau nei dvi savaites, galima galvoti apie depresiją. Tačiau, anot gydytojo J.Šurkaus, atliekant įvairius testavimus, svarbu žinoti, kad jie tik padeda suprasti emocinę savijautą, o diagnozuoti ligą, t.y. depresiją, gali tik gydytojas. Juolab kad gana dažnai depresines nuotaikas jaučiantys žmonės, kurie patys save vertina, sumenkina, sumažina savo būklės sunkumą.
Kam tikimybė susirgti depresija yra didesnė?
Viena pagrindinių, anot gydytojų psichiatrų, depresijos vystymosi priežasčių yra cheminių medžiagų (serotonino, noradrenalino ir dopamino) pusiausvyros sutrikimas galvos smegenyse. O paskatinti ligą vystytis, padidinti jos tikimybę gali ir daug kitų veiksnių.
Taigi tikimybė susirgti depresija didesnė, jeigu:
- šeimoje yra sirgusiųjų depresija;
- sergate tokiomis ligomis, kaip cukrinis diabetas, onkologinės ar širdies ir kraujagyslių ligos (infarktas, insultas, kt.), kitomis psichikos ar nervų ligomis (pvz., Parkinsono liga, išsėtine skleroze, demencija, kt.), nustatytas skydliaukės funkcijos sutrikimas, kt.;
- organizme vyksta intensyvus hormonų persitvarkymas (paauglystė, menopauzė, nėštumas, gimdymas);
- neseniai išgyvenote stresą dėl artimojo netekties, skyrybų, persikraustymo, atleidimo iš darbo, išėjimo į pensiją, turite finansinių sunkumų, išgyvenate meilę be atsako, seksualines problemas šeimoje, šeimyninę nesantaiką, slegia didelis darbo krūvis ar nesutarimai darbe, kt.;
- jei jūsų savivertė prasta, esate jautrus, lengvai pažeidžiamas, priklausomas nuo kitų, linkęs pasaulį matyti pilkomis spalvomis, pesimistiškai nusiteikęs;
- esate vyresnio amžiaus;
- esate vienišas, neturite su kuo išsikalbėti;
- esate moteris (moterys serga 2 kartus dažniau nei vyrai);
- piktnaudžiaujate alkoholiu, narkotikais;
- netinkamai maitinatės (manoma, kad tam tikrų medžiagų, pvz., folio rūgšties, vitamino B12 trukumas gali turėti įtakos depresijos išsivystymui);
- ilgai vartojote tam tikrų vaistų (pvz., migdomųjų, kontraceptinių, kt.);
- jau buvo minčių apie savižudybę arba bandėte išeiti iš gyvenimo;
- jau sirgote depresija (depresija linkusi kartotis).
