Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Daugumos vėžio atvejų galima išvengti tiesiog atsikračius žalingų įpročių

Vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis Lietuvoje. Ši liga kasmet mūsų šalyje diagnozuojama daugiau kaip 17 tūkst. žmonių, o daugiau kaip 8 tūkst. per metus nuo vėžio miršta. Mokslininkai jau seniai yra ištyrę onkologinių ligų atsiradimo priežastis ir tikina, kad daugumos atvejų būtų galima išvengti, tiesiog atsikračius žalingų įpročių ir pakeitus gyvenimo būdą.
Rūkymas.
Rūkymas. / Fotolia nuotr.

Rūkymas ir alkoholio vartojimas moksliniuose tyrimuose įvardijamos kaip pagrindinės vėžį sukeliančios priežastys. Apie šiuos ir kitus onkologines ligas sukeliančius veiksnius bei kaip juos būtų galima sumažinti, kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos Vyresniąja mokslo darbuotoja Rūta Everatt.

Asmeninio arch. nuotr./Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos Vyresnioji mokslo darbuotoja Rūta Everatt
Asmeninio arch. nuotr./Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos Vyresnioji mokslo darbuotoja Rūta Everatt

Gyvenimo būdas – vienas svarbiausių onkologinę ligą nulemiantis veiksnių

Ne visada įmanoma paaiškinti, kodėl vienas žmogus suserga vėžiu, o kitas – ne. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad daugumos piktybinių navikų atsiradimui įtaką daro aplinkos veiksniai ir gyvensena: mityba – apie 30 proc., tabakas – 25-30 proc., alkoholio vartojimas – 4-6 proc., infekcijos – 15-20 proc., profesiniai kancerogenai – 4 proc., paveldimi genų defektai apie 5–10 proc. ir t.t. Anot Nacionalinio vėžio instituto specialistės, daugelio šių veiksnių poveikio galima išvengti: žmonės galėtų sau padėti, vengdami mokslo įrodytų rizikos veiksnių ir taip sumažindami vėžio atsiradimo tikimybę.

Kaip pagrindinę vėžio priežastį Lietuvoje mokslininkė įvardija rūkymą.

Reguliariai rūkantis arba būnantis aplinkoje, kur yra tabako dūmų, žmogus turi didesnę tikimybę susirgti vėžiu. Kitos svarbios vėžio priežastys – nesveika gyvensena, t.y. antsvoris arba nutukimas, prasta mityba, per mažas fizinis aktyvumas ir alkoholio vartojimas. Didelę įtaką turi ir nesaikingas buvimas saulėje, vėžį sukeliančių medžiagų poveikis darbe ir tam tikros infekcijos. Kuo ilgiau, dažniau ir didesniu mastu žmonės susiduria su šiais veiksniais, tuo didesnė rizika susirgti vėžiu.

„Apie pusės mirčių nuo vėžio būtų išvengta, jei kiekvienas žmogus gyventų pagal Europos Kodekse prieš Vėžį pateiktas 12 rekomendacijų. Pavyzdžiui, siekdami sumažinti savo ir šeimos narių riziką susirgti vėžiu, žmonės turėtų nerūkyti, valgyti daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo maisto produktų, sumažinti alkoholio vartojimą arba visai jo atsisakyti, būti fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną, išlaikyti sveiką kūno svorį, dalyvauti profilaktinėse patikrose dėl vėžio. Asmenines pastangas sveikiau gyventi turėtų remti vyriausybės politika ir veiksmai“, – sako R.Everatt.

Statistika šokiruoja, tačiau įpročių nekeičiame

Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasdien rūko 34 proc. vyrų ir 12 proc. moterų, daugiau rūkančių yra tarp jaunesnio amžiaus žmonių – tarp 24-34 m. vyrų ir moterų kasdien rūko atitinkamai 40 proc. ir 16 proc. Mokslininkų yra įrodyta, kad tabako rūkymas yra pagrindinė vėžio išsivystymo priežastis, taip pat svarbiausia daugelio kitų mirtinų ligų, kurių būtų galima išvengti, priežastis. Tabako rūkymas sukelia širdies ligas, aneurizmą, bronchitą, emfizemą, infarktą, kenkia kūdikių ir motinų sveikatai, mažina vaisingumą, didina persileidimų ir ankstyvo gimdymo, apsigimimų, neišnešiotų bei mažo svorio naujagimių riziką.

Rūkymas siejamas su daugeliu kitų sveikatos sutrikimų, pvz., katarakta, kaulų retėjimu, skrandžio opalige, kraujotakos sutrikimais. Tabako dūmai ore kenkia aplinkiniams. Dėl cigarečių rūkymo miršta daugiau kaip pusė ilgą laiką jas rūkusių žmonių. Nustatyta, kad rūkančiojo gyvenimo trukmė vidutiniškai 10 metų trumpesnė už nerūkančiojo. Cigarų ir pypkių rūkymas taip pat yra vėžio rizikos veiksnys, tačiau silpnesnis negu cigarečių rūkymas, nes jų rūkoma rečiau ir dūmo ne taip giliai įkvepiama į plaučius.

Tabako rūkymas yra pagrindinė vėžio išsivystymo priežastis, taip pat svarbiausia daugelio kitų mirtinų ligų, kurių būtų galima išvengti, priežastis.

Tabako rūkymas yra pagrindinė vėžio išsivystymo priežastis, taip pat svarbiausia daugelio kitų mirtinų ligų, kurių būtų galima išvengti, priežastis.

Mokslininkės teigimu, vėžį sukelia tabake ir tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos. Kai kurie kancerogenai yra natūralios tabako augalo dalys, o kai kurios susidaro, kai tabakas dega arba yra perdirbamas, apdorojamas, brandinamas arba laikomas, pvz., benzenas, formaldehidas, specifiniai tabako nitrozaminai ir daugelis kitų. Dėl tabako nuolatinio rūkymo ir kartu nenutrūkstamo vėžį sukeliančių medžiagų poveikio gali išsivystyti vėžys.

„Yra mokslinių tyrimų duomenų, kad alkoholio vartojimas sukelia bent septynių rūšių vėžį, t. y. burnos, stemplės, gerklės (ryklės ir gerklų), kepenų, storosios (gaubtinės ir tiesiosios) žarnos ir krūties vėžį. Rizika didėja didėjant alkoholio kiekiui, kurį asmuo išgeria. Daugumos šių vėžio formų rizika didesnė alkoholį vartojantiems asmenims, kurie dar ir rūko“, – perspėja specialistė. Pažymėtina, kad statistikos duomenimis, 2014 m. Lietuvoje net 72 proc. vyrų ir 40 proc. moterų vartojo rizikingą alkoholio kiekį (girtavo).

123RF.com nuotr./Rūkymas ir alkoholis
123RF.com nuotr./Rūkymas ir alkoholis

Net 80 proc. plaučių vėžio atvejų galima būtų išvengti

Per pastaruosius 50 metų 28 Europos Sąjungos šalyse nuo rūkymo mirė apie 32 milijonai europiečių. Daugiau kaip pusė jų buvo 35-69 metų amžiaus, taigi jie prarado vidutiniškai 20 metų sveiko gyvenimo. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje per metus nuo rūkymo miršta daugiau kaip 5 tūkst. žmonių (2013 m. – 5771).

Nustatyta, kad rūkymas sukelia apie 30 proc. visų mirčių nuo vėžio. „Dėl rūkymo reikšmingai padidėja rizika susirgti plaučių, gerklų (balso stygų), nosies ir prienosinių ančių, ryklės (gerklės), stemplės, skrandžio, kasos, gimdos kaklelio, inkstų, šlapimo pūslės, kiaušidžių, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu bei ūmia mieloleukemija. Plaučių vėžys yra vienas sunkiausiai gydomų piktybinių navikų ir dažniausia vyrų mirties nuo vėžio priežastis“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė.

Rūkymas sukelia 80 proc. plaučių vėžio atvejų.

Rūkymas sukelia 80 proc. plaučių vėžio atvejų.

„Dažniausia mirties nuo vėžio priežastis yra plaučių vėžys, kasmet Lietuvoje nuo jo miršta ne mažiau kaip 1200 asmenų. Rūkymas sukelia 80 proc. plaučių vėžio atvejų, taigi daugelio mirčių Lietuvoje galima būtų išvengti, jei žmonės nerūkytų. Rūkančių cigaretes asmenų tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra iki 20 kartų didesnė nei niekada nerūkiusių. Kuo jaunesnis asmuo pradeda rūkyti, kuo ilgiau jis rūko ir kuo daugiau cigarečių per dieną surūko, tuo jo rizika susirgti vėžiu didesnė.

Metusiųjų rūkyti tikimybė susirgti vėžiu yra mažesnė nei rūkančiųjų. Kuo ilgesnis laikas nuo metimo rūkyti, tuo rizika susirgti plaučių vėžiu mažesnė. Niekada nevėlu mesti rūkyti, net ir metus rūkyti 55–64 m. ar vyresniame amžiuje rizika susirgti plaučių vėžiu gerokai sumažėja. Tačiau, jaunesniame amžiuje metusiojo rūkyti rizika sumažėja itin smarkiai“, – Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais dalinasi Rūta Everatt.

Mokslininkė pateikia Nacionalinio vėžio instituto kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais atlikto tyrimo tarp 7 tūkst. Kauno vyrų rezultatus.

Rūkantys vyrai 10 kartų dažniau sirgo plaučių vėžiu, 6 kartus dažniau – burnos ertmės, ryklės, stemplės, gerklų vėžiu, 3 kartus dažniau – šlapimo pūslės vėžiu, 5 kartus dažniau – kepenų vėžiu, 1,8 karto dažniau – visais piktybiniais navikais.

Tyrimas taip pat parodė, kad burnos ertmės, ryklės, stemplės, gerklų, taip pat skrandžio vėžio rizika didėja didėjant alkoholio vartojimo dažniui ir kiekiui. Gausiai ir dažnai vartoję alkoholį skrandžio vėžiu sirgo 2 kartus dažniau; burnos ertmės, ryklės, stemplės ir gerklų – beveik 3 kartus dažniau lyginant su retai (keletą kartų per metus) vartojusiais alkoholį vyrais.

„Nustatyta, kad tarp tyrimo dalyvių 23 proc. visų vėžio atvejų, 77 proc. plaučių vėžio, 58 proc. viršutinių kvėpavimo ir virškinimo organų vėžio lėmė rūkymas, o 13 proc. visų vėžio atvejų ir 35 proc. burnos ertmės, ryklės, stemplės, gerklų vėžio atvejų lėmė alkoholio vartojimas. Vyrų, kurie rūkė ir vartojo alkoholį, rizika susirgti burnos ertmės, ryklės, stemplės bei gerklų vėžiu buvo padidėjusi ypač reikšmingai“, – šokiruojančiais rezultatais dalinasi R.Everatt.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad net vienas iš trijų (36 proc.) dažnai vartojančių alkoholį ir rūkančių vyrų mirė nesulaukę 65 metų amžiaus, tuo tarpu tarp nerūkančių ir retai vartojančių alkoholį asmenų mirusių iki 65 metų amžiaus buvo 15 proc.

Žalingi įpročiai paskatina įvairių vėžio rūšių atsiradimą

Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė paneigia kai kurių žmonių įsitikinimą, kad rūkymas sukelia tik plaučių vėžį. R.Everatt teigimu, rūkomas tabakas sukelia įvairių tipų vėžį, be to, tabako dūmai kenksmingai veikia ir nerūkančius žmones, kurie būna prirūkytoje aplinkoje. Kaip minėta, rūkaliai dažniau negu nerūkantieji suserga plaučių, gerklų, burnos ertmės, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, ryklės, skrandžio, kasos, gimdos kaklelio vėžiu ar ūmine mieloidine leukoze. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, rūkymas sukelia apytiksliai 80% plaučių piktybinių navikų, taip pat apie 60 proc. burnos, ryklės, stemplės, gerklų, ir 45 proc. šlapimo pūslės piktybinių navikų.

Anot R.Everat, tabako rūkymas yra įrodyta kiekvienos iš šių rūšių vėžio priežastis (pateikiama ir vėžinių susirgimų, kurių būtų galima išvengti nerūkant, procentinė dalis): plaučių (82 proc.), gerklų (84 proc.), šlapimo pūslės (50 proc.), stemplės (35 proc.), burnos (33 proc.), skrandžio (21 proc.), ryklės, nosies. kasos, gimdos kaklelio, kiaušidžių, inkstų ir kt. Be to, Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (angl. International Agency for Research on Cancer, IARC) priėjo prie išvados, kad yra duomenų, kad tabako rūkymas didina krūties vėžio riziką.

Alkoholio vartojimas sukelia bent septynių rūšių vėžį, t. y. burnos, stemplės, gerklės (ryklės ir gerklų), kepenų, storosios (gaubtinės ir tiesiosios) žarnos ir krūties.

Alkoholio vartojimas sukelia bent septynių rūšių vėžį, t.y. burnos, stemplės, gerklės (ryklės ir gerklų), kepenų, storosios (gaubtinės ir tiesiosios) žarnos ir krūties.

123RF.com nuotr./Rūkymas ir alkoholis
123RF.com nuotr./Rūkymas ir alkoholis

Kam dūmai kenkia labiausiai

„Didžiausią vėžio riziką kelia tabako degimas arba tabako dūmai, kadangi nuodingiausios medžiagos, įskaitant kancerogenus, susidaro vykstant degimo procesui. Tabako dūmai yra >5000 cheminių junginių mišinys. Įrodyta, kad daugiau kaip 50 šių junginių yra kancerogeniški žmogui. Tai policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, N-nitrozaminai, aromatiniai aminai, azaarenai, aldehidai, kiti organiniai junginiai, neorganiniai junginiai (metalai) ir radioaktyviosios dujos. Rūkant įkvėpti šie kancerogenai gali sukelti DNR pažaidas“, – tabako dūmų ir vėžio sąsajas atskleidžia mokslininkė.

Anot pašnekovės, paprastai pažaidos atstatomos, tačiau daug cheminių junginių tabako dūmuose lemia daug pažaidų – organizmui tampa sunku su jomis kovoti. Po daugelio metų ar dešimtmečių rūkymo, DNR pažaidoms kaupiantis, ląstelės gali imti nekontroliuojamai augti ir daugintis – pradeda vystytis vėžys. Tabako dūmuose esantis nikotinas nėra kancerogenas, tačiau jis sukelia priklausomybę, dėl kurios žmonės rūko. Priklausomybė nuo nikotino yra tokia pat, kaip nuo heroino ar kokaino.

„Palyginti su nerūkančiais žmonėmis, rūkantiems vyrams ir moterims kyla didesnė rizika susirgti vėžiu. Ši rizika yra tuo didesnė, kuo daugiau metų žmogus rūko, kuo daugiau cigarečių jis per parą surūko ir kuo jaunesniame amžiuje pradeda rūkyti. Pastebėtina, kad asmenys, pradėję rūkyti jauno amžiaus, intensyviau rūko ir rečiau meta rūkyti, todėl jie labiausiai rizikuoja susirgti vėžiu ir suserga jaunesni“, – perspėja R.Everatt.

Priklausomybė nuo nikotino yra tokia pat, kaip nuo heroino ar kokaino.

Specialistės teigimu, yra kelios priežastys, kodėl alkoholis sukelia vėžį. Tikėtina, kad kiekvieną vėžinį susirgimą lemia skirtingi veikimo mechanizmai, pavyzdžiui:

  • etanolis ir acetaldehidas: žmogaus organizme alkoholis (etanolis) pavirsta į cheminę medžiagą, vadinamą acetaldehidu. Ir etanolis, ir acetaldehidas yra vėžį sukeliančios medžiagos;
  • kepenų cirozė: alkoholis pažeidžia kepenų ląsteles ir gali sukelti ligą, vadinamą kepenų ciroze. Cirozė didina tikimybę susirgti kepenų vėžiu;
  • hormonai: alkoholis gali padidinti kai kurių hormonų, pvz., estrogeno, kiekį kraujyje. Didelis estrogeno kiekis didina krūties vėžio riziką.

„Rūkomo tabako ir vartojamo alkoholio derinys yra ypač kenksmingas, o bendra šių abiejų medžiagų poveikio keliama vėžio rizika itin didelė. Vartojant alkoholį burnos ir gerklės audiniai lengviau įsisavina kancerogenines chemines medžiagas, kurių yra tabako dūmuose. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl geriantiems ir rūkantiems žmonėms diagnozuojami daugybiniai audinių pažeidimai ir kyla itin didelė burnos ir gerklės (viršutinių kvėpavimo takų) bei stemplės vėžio rizika“, – konstatuoja pašnekovė.

Alkoholio ir vėžio sąsają vaizdžiai iliustruoja šis Jungtinės Karalystės Vėžio tyrimų organizacijos (Cancer Research UK) paveikslėlis:

https://scienceblog.cancerresearchuk.org/wp-content/uploads/2018/01/180103-Cancers-caused-by-alcohol-logo.png

Ar galima rūkyti ir alkoholį vartoti saugiai?

Sumažinus surūkomų cigarečių kiekį, vėžio rizika sumažėja. Tačiau, riziką lemia ne tik rūkymo intensyvumas, bet netgi labiau – rūkymo trukmė, amžius, kada pradėta rūkyti, kaip giliai dūmai įkvepiami ir kt. Todėl visiškas metimas rūkyti yra geriausia, ką gali nuveikti rūkantysis norėdamas sumažinti riziką susirgti vėžiu. Metus rūkyti taip pat labai sumažėja širdies ir kraujagyslių ar plaučių ligų, taip pat ankstyvos mirties rizika.

Bet koks alkoholio vartojimas didina vėžio riziką.

Epidemiologės teigimu, gaunama vis daugiau tyrimų duomenų, kad bet koks alkoholio vartojimas didina vėžio riziką. „Kuo daugiau alkoholio suvartojama, tuo rizika susirgti vėžiu yra didesnė. Mažesnis alkoholio suvartojimas arba – dar geriau – visiškas alkoholio atsisakymas padės sumažinti vėžio riziką“, – ragina padaryti reikšmingus sprendimus R.Everatt.

Kodėl apie alkoholio ir rūkymo grėsmes sveikatai vis dar vengiama kalbėti?

Mokslininkės manymu, yra keletas priežasčių. Reikšmingas vaidmuo čia tenka žiniasklaidai, kuri yra labai svarbus patikimos, tikslios ir suprantamos informacijos šaltinis, ypač turint mintyje milžiniškas investicijas iš tabako ir alkoholio pramonės, kuri ne tik reklamuoja ir siekia įtraukti įvairias gyventojų grupes (jaunimą, moteris), bet ir bando supainioti visuomeninę diskusiją bei daryti įtaką politikų sprendimams sveikatos srityje – dažnai slaptais būdais, kurie paaiškėja tik analitinės žurnalistikos dėka.

Dėl nikotino sukeliamos priklausomybės daugelis nepajėgia mesti rūkyti patys, jiems reikalinga profesionali pagalba.

R.Everatt manymu, sveikatos politikoje vis dar trūksta efektyvių, mokslo įrodymais pagrįstų sprendimų ir veiksmų, kurie padėtų žmonėms mažiau gerti ir rūkyti, taip pat skatintų daugiau judėti, vartoti daugiau vaisių ir daržovių ir mažiau riebaus maisto, reguliariai dalyvauti profilaktinėse patikros programose dėl vėžio; mažintų oro taršą ir kt. Lietuvoje nėra veiksmingų pagalbos programų priklausomiems nuo tabako, dar daugiau – nėra patikimų duomenų apie rūkymo paplitimo mastą per pastaruosius 5 metus šalyje.

„Rūkymas ir alkoholis sukelia stiprią priklausomybę, pradėjus rūkyti ar vartoti alkoholį yra sunku liautis. Lietuvoje 66 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti. Dėl nikotino sukeliamos priklausomybės daugelis nepajėgia mesti rūkyti patys, jiems reikalinga profesionali pagalba. Tačiau atsakingos institucijos neturi pakankamai programų bei kvalifikuotų specialistų šioje srityje. Kiekvienas gydytojas, stomatologas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas privalo rimtai kovoti su rūkymu, bet gydytojams trūksta žinių kaip tinkamai padėti norinčiam mesti rūkyti“, – susidariusią padėtį apibendrina mokslininkė.

Norite mesti rūkyti?

Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius