Vitamino D trūksta 80 proc. gyventojų
Lietuvos dietologų draugijos konferencijoje gydytoja dietologė pasakojo, jog dažniausiai Europos gyventojams nustatomas vitamino D kiekis kraujyje yra 49 nmol/l (nanomoliai litre – 15min). Norint užtikrinti teigiamą vitamino D poveikį organizmui svarbu, kad šis rodiklis siektų bent 75 nmol/l.
Net ir vartojant produktus, turinčius vitamino D, su maistu gaunama tik apie 10 proc. organizmui reikalingo vitamino D kiekio.
„Iš savo praktikos pastebiu, kad tik vienas iš penkių pacientų pasiekia vitamino D normos ribą“, – pabrėžė R.Petereit.
Anot jos, tyrimai rodo, kad apie 80 proc. Lietuvos gyventojų turi vitamino D trūkumą. Visgi su didžiausia rizika, medikės teigimu, susiduria kūdikiai, vyresni kaip 50 metų amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis ir besilaikantys augalinės mitybos.
Tiesioginė įtaka širdies ir kraujagyslių būklei
Vitaminas D tiesiogiai veikia širdies raumenį, imuninę sistemą bei reguliuoja renino-angiotenzino-aldosterono sistemą (RAAS), kuri reguliuoja natrio–kalio pusiausvyrą, kraujo tūrį ir kraujospūdį.
Pastebėta, kad atstačius vitamino D kiekį organizme, sumažėja mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų, jos lengviau kontroliuojamos. Pavyzdžiui, jei žmogų vargina nereguliarus kraujospūdis net ir vartojant vaistus, R.Petereit pataria išsitirti vitamino D kiekį kraujyje, mat šio vitamino stoka gali būti nereguliaraus kraujo spaudimo priežastimi.
„Tyrimai rodo, kad asmenims, kuriems nustatoma labai maža vitamino D koncentracija kraujyje, kardiovaskulinių sutrikimų rizika yra dvigubai didesnė nei asmenims, turintiems didesnį šio vitamino kiekį organizme“, – pabrėžė R.Petereit.
Gali padėti užkirsti kelią cukrinio diabeto vystymuisi
Be to, dietologės teigimu, vitamino D trūkumas siejamas su rezistencija insulinui (kai ląstelės tampa nejautrios insulinui ir nesugeba jo efektyviai panaudoti), metaboliniu sindromu, antro tipo cukriniu diabetu.
„Pasiekus 75 nmol/l vitamino D koncentraciją kraujyje galima užkirsti kelią cukrinio diabeto vystymuisi, jeigu asmuo turi padidėjusią ligos riziką, pagerinti glikemijos kontrolę ir jautrumą insulinui“, – teigė dietologė.
Mažina kvėpavimo takų ligų riziką
Gydytoja nurodė, jog atlikti tyrimai rodo ir vitamino D bei kvėpavimo organų sistemos sąsajas. „Esant pakankamai vitamino D kraujyje, ūmių kvėpavimo takų ligų rizika žymiai mažesnė“, – sakė R.Petereit.
Anot jos, užtikrinti 75 nmol/l vitamino D kiekį organizme ypač svarbu vyresnio amžiaus pacientams, kuriuos neretai kamuoja įvairios lėtinės peršalimo ligos, plaučių, bronchų uždegimai.
Nuo nemigos iki onkologinių ligų
R.Petereit taip pat atkreipė dėmesį, kad vitamino D trūkumas siejamas su raumenų ir skeleto sistemos sutrikimais – esant raumenų skausmams, net 93 proc. atvejų yra nustatomas mažesnis nei 50 nmol/l vitamino D kiekis kraujyje.
Be to, dietologės teigimu, vitamino D stygius sukelia ir kitas sveikatos problemas: „Dėl sumažėjusio vitamino D kiekio organizme gali pasireikšti lėtinis nuovargis, dėmesio koncentracijos stoka, sulėtėjęs mąstymas, silpnumas, galvos skausmai, vidurių užkietėjimo ar viduriavimo simptomai, didėja miego sutrikimų, alergijų atsiradimo rizika.“
Ji pridūrė, kad vitamino D trūkumas siejamas ir su onkologinėmis ligomis, tad jų prevencijai svarbu palaikyti 75 nmol/l vitamino D koncentraciją organizme.
„Įrodyta, kad krūties vėžio rizika yra mažesnė, kai vitamino D koncentracija kraujyje yra normos ribose. Tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 37 tūkst. pacientų, metaanalizė parodė, kad vitamino koncentracijai kraujyje esant daugiau kaip 50 nmol/l, onkologinio susirgimo rizika sumažėja maždaug 11 proc., mirtingumo – apie 17 proc.”, – pavyzdį pateikė medikė.
Esant raumenų skausmams, net 93 proc. atvejų yra nustatomas mažesnis nei 50 nmol/l vitamino D kiekis kraujyje.
Natūralūs šaltiniai reikalingo kiekio neužtikrina
Pasak gydytojos, nors natūralūs vitamino D šaltiniai yra saulės šviesa bei kai kurie maisto produktai (pvz., riebios žuvys, kiaušiniai), daugeliu atvejų Lietuvos gyventojams reikėtų vartoti vitamino D papildų.
„Turime žinoti, kad 15 minučių pabuvimas saulėje yra efektyvus, kad organizmas gautų vitamino D, tačiau būnant ilgiau vitamino D sintezė yra blokuojama, – aiškino dietologė. – Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad esant nutukimui (nesvarbu, kokio laipsnio), vitamino D įsisavininimas organizme yra mažesnis. Be to, dar vienas vitamino D trūkumo rizikos veiksnys yra amžius.“
Jos teigimu, daugumai žmonių, net jeigu jie atidžiai stebi savo mitybos racioną, su maistu gauti reikalingą vitamino D kiekį praktiškai neįmanoma: „Pavyzdžiui, kad gautume 1000 TV vitamino D, turėtume suvalgyti bent 300 g laukinės lašišos ar skumbrės. Kasdien tai daryti neįmanoma. Kitas dalykas, net ir vartojant produktus, turinčius vitamino D, su maistu gaunama tik apie 10 proc. organizmui reikalingo vitamino D kiekio“.
Būtent dėl to, pasak pranešėjos, įvairių ligų profilaktikai labai svarbu išsitirti vitamino D koncentraciją kraujyje ir pasitarti su gydytoju, kokiomis dozėmis vartoti vitaminą D.
„Dažnai žmonės daro klaidų: patys nusprendžia, kokius papildus reikia jiems vartoti, vartoja per trumpai ir/ar nepakankamomis dozėmis, nereguliariai. Žinoma, jeigu vitamino D koncentracija kraujyje yra normos ribose, vasarą papildų vartoti nereikia, tačiau nuo spalio pabaigos iki kovo pabaigos visoms amžiaus grupėms dažniausiai rekomenduojama vartoti profilaktines vitamino D dozes“, – nurodė R.Petereit.
