Jei norime pavasarį jaustis saugiai, nebijoti dėl erkinio encefalito, drąsiai lankytis parkuose ir braidyti po žolę, reikėtų skiepytis jau dabar ar žiemą.
„Mitas, kad vaikai ir kūdikiai neserga erkiniu encefalitu. Europoje ši liga prieš keletą metų buvo nustatyta netgi naujagimiui, Lietuvoje fiksuota kūdikių susirgimų“, – ne kartą perspėjo Vilniaus universiteto (VU) profesorius, Vaikų ligų klinikos vedėjas Vytautas Usonis.
Jis kategoriškai neigia dalies visuomenės įsivaizdavimą, kad vaikai iki 7 metų nesuserga erkiniu encefalitu. Profesorius pažymi, kad vaikai iki 16 metų sudaro maždaug dešimtadalį visų sergančiųjų.
Jei norime pavasarį jaustis saugiai, nebijoti dėl erkinio encefalito, drąsiai lankytis parkuose ir braidyti po žolę, reikėtų skiepytis jau dabar ar žiemą.
Stebimas sergamumo didėjimas
Erkinis encefalitas ir Laimo liga, nuo kurios vakcinos dar nėra, tai – dažniausiai registruojamos erkių platinamos užkrečiamosios ligos Europoje ir Lietuvoje.
Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Šios ligos sukėlėją platina Ixodes genties erkės kraujo siurbimo metu. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai erkiniu encefalitu žmogus užsikrečia per nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ar karvių pieną.
2007 metais tokie atvejai registruoti Vengrijoje ir Lietuvoje, 2008-aisiais – Austrijoje ir Bosnijoje.
Lietuvoje beveik kasmet registruojami net ir grupiniai susirgimai erkinio encefalito atvejai, nustatyti termiškai neapdorotą ožkų pieną vartojusiems žmonėms. Virinant pieną virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 laipsnių temperatūrai – per 5 minutes.
Erkinio encefalito virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą. Ši užkrečiamoji liga plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Pastaraisiais metais stebimas sergamumo šia liga didėjimas.
Gydytojai pabrėžia, kad nuo erkinio encefalito rekomenduojama pasiskiepyti žmonėms, nepaisant to, kur jie gyvena – kaime ar mieste.
Rizika užsikrėsti erkinio encefalito virusu priklauso nuo gyvenimo, laisvalaikio leidimo būdo ar darbinės veiklos: kuo ilgiau žmogus būna gamtoje (stovyklauja, medžioja, grybauja ir pan.), tuo didesnė galimybė erkėms įsisiurbti, o tai didina užsikrėtimo erkinio encefalito virusu riziką.
Be to, neteisinga manyti, kad apsisaugoti nuo erkių galima neinant į mišką. Jų gausu ne tik miškuose ir parkuose, bet ir miestų skveruose. Erkę į namus gali parnešti net mylimas šeimos augintinis.
Smūgis gyvenimo kokybei
Gyventojų skiepijimas nuo erkinio encefalito nėra finansuojamas valstybės. Tačiau žmonės turėtų suvokti, kad encefalito gydymas ir reabilitacija po jo kainuoja nepalyginti brangiau nei skiepai. Ką jau kalbėti apie galimas komplikacijas ir ligos pasekmes, kurios lydi visą gyvenimą.
Teisės aktuose numatyta, kad darbuotojus, kurių darbas susijęs su darbu lauke ir rizika, kad gali įsisiurbti erkės, nuo erkinio encefalito turi skiepyti darbdavys savo lėšomis.
Pastebėta, kad daugiau nei trečdalis erkiniu encefalitu persirgusių pacientų neišvengia ilgalaikių liekamųjų reiškinių, kurie neigiamai veikia jų darbingumą ir tolesnę gyvenimo kokybę.
Maždaug 10 proc. persirgusiųjų patiria labai sunkių, invalidumą sukeliančių liekamųjų simptomų. Tai – paralyžius, raumenų silpnumas, sunykimas, traukuliai, psichikos sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, drebulys.
Didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis Europoje registruojamas Baltijos šalyse ir Slovėnijoje. Lietuva – endeminė erkinio encefalito šalis. Todėl turistams, vykstantiems į mūsų šalį, rekomenduojama skiepytis. Tačiau lietuviai, gyvenantys šioje teritorijoje, neskuba to daryti.
„Žinant, kad liga sunki, stebina vangus mūsų žmonių skiepijimasis nuo erkinio encefalito. Lietuvoje vartojama vakcina nuo erkinio encefalito priklauso negyvų vakcinų grupei, tad nereikia baimintis sveikatos sutrikimų po skiepų. Tai saugios ir patikimos vakcinos. Vakcinoje nėra gyvo sukėlėjo, todėl po skiepų neįmanoma susirgti jokia erkinio encefalito forma“, – yra sakęs prof. V.Usonis.
Skiepų schema – trys vakcinos dozės
Skiepų nuo erkinio encefalito schema susideda iš trijų vakcinos dozių. Pirmoji ir antroji dozės suleidžiamos nuo 1 iki 3 mėnesių intervalu tarp jų. Jei būtina, kad imuninis atsakas susidarytų greičiau, gali būti taikomos gamintojų numatytos „pagreitinto“ skiepijimo schemos
Tyrimais patvirtinta, kad po pirmųjų dviejų dozių įskiepijimo susidaro pakankama apsauga nuo erkinio encefalito, kurios pakanka visam erkių aktyvumo sezonui. Trečioji vakcinos dozė turėtų būti skiriama praėjus nuo 5 iki 12 mėnesių po antrosios dozės suleidimo.
Įskiepijus trečiąją vakcinos dozę žmogus gali jaustis saugus mažiausiai trejus metus.
Vėliau kas 3–5 metus turėtų būti įskiepijama po vieną „palaikomąją“ erkinio encefalito vakcinos dozę.
Faktai ir skaičiai
2012 metais užregistruoti 495 erkinio encefalito susirgimų atvejai: tai yra 35,6 proc. daugiau nei užpernai.
Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu 2012 metais buvo užregistruotas Utenos, Panevėžio ir Alytaus apskrityse.
Didžiausias sergamumas pagal amžiaus grupes 2012 metais užregistruotas 45–54 m., 55–64 m. ir 65–74 m. amžiaus grupėse. Kaip ir kasmet, didelę visų susirgusiųjų dalį (44,7 proc.) sudarė pensininkai ir bedarbiai. Kaimo gyventojai 2012 metais erkiniu encefalitu sirgo 1,9 karto dažniau nei miestiečiai.
