„Vaikų vėžiui įtakos beveik neturi aplinkos veiksniai, dažniausiai dėl jo kalti genetiniai faktoriai, mutacijos. Tad gydytojai negali imtis jokių profilaktikos priemonių“, – sako gydytoja. Kitaip tariant, vaikų vėžio, keičiant vaiko aplinką, išvengti greičiausiai nepavyks. Žinoma, pabrėžia J.Rascon, kai vaikas gimsta su įvairiais genetiniais sindromais, jo sveikata sekama kur kas atidžiau.
„Tačiau visus kitus vaikus ta bėda tiesiog ištinka“, – gūžčioja pečiais gydytoja. Pasak jos, svarbu vėžį aptikti kuo anksčiau, todėl reikia atsakingai žiūrėti į planinius sveikatos patikrinimus.
„Svarbu nepamiršti atlikti visus profilaktinius tyrimus, kurie priklausomi tam tikro amžiaus vaikams. Kalbant apie kraujo vėžį, labai svarbu ir elementarūs kraujo tyrimai. Tačiau jei vaikas sunegaluoja ir išlieka atkaklus karščiavimas, vėmimas, galvos skausmas, būtina kreiptis į specialistus“, – akcentuoja vaikų onkohematologė.
Vaikų pasveikimo nuo vėžio rezultatai, pasak medikės, yra geri – pasveiksta apie 80 proc. pacientų ir gydymo rezultatai atitinka pasaulinę praktiką bei pasaulinius rodiklius.
Vaikų onkohematologė pabrėžia, kad vaikų ir suaugusiųjų vėžys nėra tas pats.
„Vaikų vėžio formos kardinaliai skiriasi nuo suaugusiųjų vėžio formų. Vaikai dažniausiai serga kraujo vėžiu, galvos smegenų navikais ir kitomis navikų rūšimis, kurios yra retos. Pavyzdžiui, kauliniais navikais per metus suserga nuo 2 iki 6 vaikų per metus“, – pabrėžia J.Rascon.
