Mokslininkai išanalizavo įvairių tyrimų, vykdytų nuo 1971 metų, dalyvių kraujo mėginius. Jie taip pat sulygino gautus rezultatus su duomenimis iš anketų, kuriose pacientai nurodydavo, kaip jie maitindavosi, ar rūkė, kokio gyvenimo būdo laikėsi ir kuo sirgo.
Nustatyta, kad daugelio rūkorių metilinimo procesai, darantys įtaką septyniems tūkstančiams genų, susijusių su širdies ligomis ir vėžinių auglių formavimusi, buvo pakitę. Didžioji dalis metusiųjų rūkyti asmenų DNR vėl tapo normali maždaug po penkerių metų, tačiau dalis pakitimų, susijusių su 19 genų, tarp jų ir TIAM2, atsakingu už limfomos atsiradimą, išliko net 30 metų.
Mokslininkų nuomone, tai reiškia, kad buvę rūkoriai net ir po dešimtmečių labiau rizikuoja susirgti kai kuriomis vėžio formomis, chroniška obstrukcine plaučių liga ar patirti insultą.
