Skrandžio dirglumas
Viskas prasidėjo nuo moterį kankinusio neapsakomai didelio skrandžio rūgštingumo. Ji prisimena bemieges naktis: „Nubusdavau kas kartą pajutusi kylančias rūgštis. Atrodo, lyg dantys actu būtų apipilti.“
Moteris, norėdama pagerinti situaciją, telkėsi ne tik šiuolaikinės medicinos pagalbą, bet ir tradicines priemones: „Naudojau vaistus, kad pagerėtų situacija, ryte tarkuodavau bulves ir gerdavau jų sunką. Tuo laikotarpiu, kai gerdavau sunką, jausdavausi geriau ir dar kelias dienas po to, tačiau netrukus skausmai atsinaujindavo.“
Gyvenimas įtvaruose
Visgi skrandžio rūgštingumas nebuvo vienintelė ir pati baisiausia problema. Irena skundėsi nenumaldomais kelių sąnarių skausmais, stuburo problemomis.
Moteris tuo metu dirbo fabrike Anglijoje, ten jai tekdavo keliauti dviračiu į darbą ir lipti į antrą aukštą. Nors daugeliui žmonių tai nebūtų problema, Irenai kasdienis susidūrimas su laiptais buvo tarsi košmaras: „Kol užlipdavau, mane išpildavo prakaitas. Aukštyn – dar šiaip ne taip, o nulipti... jausmas buvo tarsi man keliai išlūš. Buvau nusipirkusi specialias juosteles ir įtvarus ant kelių, dėvėjau specialias magnetines juostas nugarai. Nors jas buvo galima dėvėti tik po dvi valandas, man nuolat kildavo baimė, kad jeigu nusiimsiu vėl skaudės, todėl ryte užsidėjusi nusiimdavau tik einant miegoti...“ – guodėsi ponia Irena.
Netikėta diagnozė
Ilgainiui moteris pradėjo jausti, kad skausmus lydi aukšta temperatūra ir vienos kojos tinimas. „Tinimui slopinti dėjau kompresus, tryniau įvairiausiais tepalais. Vis gi to neužteko ir atsidūriau ligoninėje. Nors konkreti diagnozė nebuvo įvardyta, iš atliktų tyrimų buvo aišku, kad organizme yra labai daug rūgščių ir medikams tai buvo panašu į podagrą.“
Rūgštims šalinti gydytojai išrašė labai stiprius vaistus. Moteris jautė, kad jie mažina uždegimo simptomus ir turi raminamąjį poveikį, tačiau tuomet skausmas persikėlė į kepenis.
Vaistai buvo tik laikinas sprendimas. „Draugės, matydamos kaip vargstu, rekomendavo gerti daug vandens, nes tai bent jau padės numesti svorio. Kadangi kiekvienas priaugtas kilogramas atsiliepė didėjančiu sąnarių skausmu, pagalvojau, kad verta paklausyti”, – apie vandens vartojimo įpročių atsiradimą pasakoja Irena. Tai buvo prieš trejus metus.
Prisiminė šarminį vandenį
Moteris pradžioje pirkdavo vandenį parduotuvėje, kol prisiminusi apie vandens jonizatorių daugiau apie jį pasidomėjo. „Man pasisekė – kaip tik tuo metu gavau dovanų paprastai valdomą ir patogų prietaisą, be kurio dabar nebegaliu gyventi. Paprasto vandens vos stiklinę išgerdavau, o šarminio išgeriu stiklinę, pabūnu ir akys vėl krypsta į stiklinę.“
Moteris žinojo, kad per dieną reikia išgerti apie du su puse litro vandens, kad susibalansuotų medžiagų apykaita, o apie galimą įtaką sąnariams nebuvo net girdėjusi. „Pasidarydavau ryte vandens ir nešdavausi į darbą. Gerdavau visą dieną po truputį. Grįžusi namo ir maistą ruošdavau naudodama jonizuotą šarminį vandenį. Ir arbatą plikydavau. Viskam tą patį vandenį naudodavau.“
Atjaunėjęs organizmas
Praėjus metams, moteris grįžo į Lietuvą, čia dukros ją užrašė į kliniką apžiūrai ir tyrimams. Prieš keletą metų Irenos daryti kraujo tyrimai rodė organizmo išsekimą ir visą puokštę esamų ar gresiančių ligų. Tačiau šį kartą gauti rezultatai pribloškė. „Nuėjau pas gydytoją paklausti, ar ji nesupainiojo lapelių. Juk man buvo jau 63 metai, o lentelėje rezultatai skyrėsi vos keliomis šimtosiomis nuo normos. Gydytoja sunkiai galėjo patikėti, kad vanduo man taip padėjo, tačiau patvirtino, kad suklysti ji negalėjo, liepė nebekvailioti su įtvarais ir pasveikino mane, turinčią puikią sveikatą. Aš dabar per dieną du su puse litro jonizuoto šarminio vandens lengvai išgeriu ir pagaliau vėl mėgaujuosi gyvenimu.“
Daugiau informacijos: www.vandensjonizatoriai.lt
