Mokslininkai Didžiojoje Britanijoje analizavo rūkančių žmonių psichologinę būklę. Jie tyrė, ar rūkaliai patiria nerimą, depresiją ir stresą, bei siekė išsiaiškinti, kaip pastarieji vertina savo gyvenimo kokybę, rašo AFP.
Tyrime dalyvavo vidutiniškai 44 metų amžiaus asmenys, kurie per dieną surūkydavo nuo 10 iki 40 cigarečių. Tyrimo dalyviai turėjo užpildyti specialią anketą prieš bandydami mesdami rūkyti ir po to praėjus maždaug pusmečiui.
Teigiamas nerūkymo poveikis yra panašus į tai, ką sukelia antidepresantai
Tie, kuriems pavyko atsikratyti šio blogo įpročio, dažniau, lyginant su vis dar rūkančiais, pažymėjo, kad jiems sumažėjo depresijos, nerimo ir streso simptomai, be to, metusiųjų rūkyti požiūris į gyvenimą tapo pozityvesnis.
„Teigiamas nerūkymo poveikis yra panašus į tai, ką sukelia antidepresantai“, – rašoma tyrime, išspausdintame „Britų medicinos žurnale“.
Tyrimo vadovė Gemma Taylor iš Birmingemo universiteto sako, kad visuomenėje vyrauja mitas, jog rūkymas pagerina psichologinę būseną, neva „rūkymas mažina stresą ir padeda atsipalaiduoti“. „Tokis mitas yra labai paplitęs, todėl labai sunku žmones įtikinti, kad jis yra klaidingas“, – aiškina G. Taylor.
Tačiau atliktas tyrimas rodo, kad metus rūkyti nutraukiamas nikotino vartojimo ratas, todėl pagerėja psichologinė žmogaus sveikata.
Mokslininkė pabrėžia, kad rūkalių psichologinė būsena svyruoja per dieną priklausomai nuo nikotino poveikio. Surūkius cigaretę apima ramybės jausmas, tačiau po to atsiranda depresijos ir nerimo požymiai. Rūkantieji dėl šios būsenos kaltina stresą arba kitus veiksnius.
Jungtinių Tautų Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad dėl tabako poveikio kasmet miršta 6 milijonai žmonių.
