Kita bėda – vaikai mažai būna lauke. Susidaro idealios sąlygos vaikui tapti trumparegiu. Kartą prasidėjusi trumparegystė jau neišnyksta, ji gali tik progresuoti. Tada jau kovojama, kad ji būtų kuo mažesnė. Trumparegystė progresuoja tol, kol auga vaiko akys. Dažniausiai iki paauglystės. Taigi, jei vaikas trumparegiu tampa anksti, iki mokyklos, paskui, padidėjus akių krūviui dėl mokslų, trumparegystės dioptrijos tiesiog „bėga“ pirmyn.
Jei vienas tėvų yra trumparegis, vaikui galimybė tokiam tapti yra maždaug 50 proc., jei abu tėvai trumparegiai – 80 proc.
Apsauga paprasta, bet kartu ir sudėtinga:
Pagalba nr. 1 – buvimas lauke
Tėvai nori gydymo ir tablečių, o atsakymas paprastas – keisti gyvenimo būdą. Neduoti vaikams išmaniųjų prietaisų žaisti, mokyklinukams leisti kompiuteriu dirbti tiek, kiek reikia mokyklos užduotims atlikti. Pastaraisiais metais atsirado daugybė mokslinių straipsnių apie buvimo lauke svarbą. Vaikams reikia būti lauke ne mažiau 2 val., tada mažiau galimybių vaikui tapti trumparegiu, o jei jau yra trumparegis, trumparegystė mažiau progresuos. Manoma, kad natūrali šviesa teigiamai veikia dėl dopamino sintezės smegenyse, augimo hormonų, kitokio šviesos spektro ir t.t.
Labai svarbu, kad vaikas ruoštų pamokas, skaitytų prie natūralios dienos šviesos, o neatidėtų to vakarui, kai sutemsta. Reikėtų nepamiršti vitamino D svarbos vaikų augimui.
Pagalba nr. 2 – vengti mėlynosios šviesos ir UV spindulių
Apie UV spindulių žalą akims žinoma daug, ji skatina kataraktą, melanomą, ardo tinklainės geltonąją dėmę ir pan. Kita bloga naujiena akims – padidėjęs mėlynosios šviesos kiekis, patenkantis tiek į vaikų, tiek į suaugusiųjų akis.
Didžiausias ultravioletinių spindulių ir mėlynos šviesos šaltinis – saulė. Tačiau šiais laikais mokslininkai jau skelbia kitą pavojų: UV ir mėlynosios šviesos šaltinių yra ir patalpose. Tai kompiuteriai, „planšetės“, išmanieji telefonai, plokščiaekraniai televizoriai, fluorescentinės ir LED taupiosios lemputės.
Kalbant apie mėlynosios šviesos poveikį žmogui, išskiriami du aspektai: teigiamas ir neigiamas.
Teigiamas mėlynosios šviesos poveikis. 465-495 nm mėlynosios šviesos žmogaus organizmui reikia, kad aktyvintų melanopsiną ir palaikytų vidinį organizmo „laikrodį“. Melanopsinas svarbus reguliuojant daug su rega nesusijusių kūno funkcijų: cirkadinį ritmą, melatonino kiekį, pažinimo funkcijas, nuotaiką, atmintį ir kūno temperatūrą.
Neigiamas mėlynosios šviesos poveikis. Mėlynoji šviesa prasiskverbia į akies vidų giliau nei UV spinduliai ir pasiekia tinklainę. Jei mėlynosios šviesos poveikis yra stiprus ir veikia ilgai, ardomi fotoreceptoriai (akies tinklainėje esančios šviesai jautrios ląstelės, kurias dirginant susiformuoja šviesos pojūtis). Tuomet išsivysto ar pablogėja kai kurios ligos: geltonosios dėmės degeneracija (AMD), pigmentinis retinitas ir pan. Žalingas spindulių poveikis gali sukelti akių melanomą.
Išeitis – keisti įpročius
Vaikai ypač jautrūs mėlynosios šviesos poveikiui. Jie naudoja daugybę elektroninių prietaisų („planšetės“, išmaniuosius telefonus, kompiuterius), kurie skleidžia mėlynąją šviesą. Pamokas ruošia, skaito jau vakare, prie dirbtinės šviesos. Šiais laikais naudojamos taupiosios lempos. Akys gauna pernelyg daug mėlynosios šviesos spindulių. Vadinasi, būtina pasirūpinti apsauga nuo jų.
Išeitis yra – keisti įpročius: daryti pertraukėles atsitraukus nuo kompiuterio, pažiūrėti į tolį pro langą, eiti į lauką pasivaikščioti. Reikėtų dėvėti akinius su apsauginiu mėlynos šviesos filtru. Jau yra sukurtos akinių lęšių dangos, kurios sulaiko žalingus UV ir mėlynuosius 425-455 nm spindulius ir praleidžia naudingą mėlynąją 465-495 nm šviesą.
Ir, žinoma, reikia rūpintis sveika mityba. Paprastai sakant, visos spalvingos uogos (raudonos, mėlynos ir violetinės) ir žali lapai (špinatai, salotos ir pan.) yra geriausi akių draugai.
Daugiau informacijos: http://www.bluecontrol.lt/, www.akyteslelytes.lt, www.facebook.com/akyteslelytes.lt
