Užklupo opa
Dabar Ilonai iš Klaipėdos 55 metai. „Esu pedagogė, lektorė. Vedu natūraliosios medicinos paskaitas Klaipėdoje, retkarčiais Šiauliuose. Mokau fitoterapijos, liaudies medicinos, šį pomėgį perėmiau iš močiutės nuo jaunystės, kuris tapo ir mano gyvenimo būdu, ir veikla“, – save pristato ponia Ilona.
Nuolatinis domėjimasis sveiku gyvenimo būdu moteriai suteikė daug žinių, kaip rūpintis savo sveikata, kaip pasirinkti tinkamą mitybą. „Visada žinojau, kad reikia gerti daug vandens, tai akcentuoja visi sveikatos specialistai, bet jonizuotas vanduo tai jau nepaprastas vanduo – tai gurkšnis sveikatos“, – nuomonę išsakė Ilona. Apie šarminį vandenį moteris sužinojo dar prieš 15 metų, kai ją pasiekė pirmosios šia tema knygos lietuvių kalba.
Prieš beveik septynerius metus moteris turėjo didelių sveikatos problemų. Iloną pradėjo kankinti dvylikapirštės žarnos opa, rėmens ėdimas. Skausmai neleisdavo ramiai gyventi, pailsėti. „Ypač dideli skausmai pasireikšdavo vakarais, teko gerti vaistus nuo kylančio rūgštingumo, saujas antibiotikų nuo opaligės. Tai ne tik neigiamai atsiliepė mano organizmui, bet ir brangiai kainuodavo, – prisimena I.Eivienė. – Dažnai pasireikšdavo atsinaujinanti opa ir stirpūs jos skausmai. Buvo metai, kai net penkis kartus liga pasikartojo, sykį kentėjau nuo kraujuojančios opos.“
Vaistai ir griežta dieta
Svarbiausi Ilonos pirkiniai būdavo rūgštį blokuojantys vaistai. Ji prisimena skausmus, nuolatinius spazmus, kurie sugriaudavo dienos planus. Be to, moteris turėdavo visą laiką užkandžiauti: „Tam kartui skausmas šiek tiek sumažėja, tačiau praeina valanda ir vėl atsinaujina, teko vaistus susirietus gerti.“
Ilona prisimena, kad liga sutrikdė ir miego ritmą. Paryčiais ją žadindavo skausmai, dėl kurių ji buvo priversta žingsniuoti į virtuvę ir pusryčiauti daug anksčiau nei norėtų. „Valgyti, ko noriu negalėjau: rinkausi ne aštrų, ne keptą maistą, jokio rūgštaus, jokio sūraus. Dažniausiai valgydavau virtus ir prėskus produktus. Saldžiai irgi vengdavau, nes labai didino rūgštingumą. Negalėjau net įprasto mineralinio vandens gerti, turėdavau jį skiesti“, – griežtą dietą prisimena Ilona.
Stiprūs, riečiantys skausmai užklupdavo ir darbo metu: „Susirietusi gulėdavau. Visada su savimi turėdavau džiūvesėlių, kuriuos valgydavau su arbata. Jausmas tikrai prastas, tampi nedarbingas, ne pilno pajėgumo, bet neturi kur dėtis, reikia dirbti. Nors mintys nuolatos blaškosi.“
Sirgdama dvylikapištės žarnos opa Ilona kentėjo nuo itin prastos medžiagų apykaitos. Pilvas buvo nuolat išsipūtęs, žarnyne susikaupdavo oras, kuris dar paaštrindavo skausmus. „Turėjau valgyti mažytėmis porcijomis, nes daugiau pavalgius apsikraudavo skrandis ir vėl išpūsdavo pilvą, užblokuodavo spazmai dvylikapirštę žarną, o oras iš organizmo neišeina, net atsirūgti negali. Atrodo, pilnas esi, jausmas, kad spaudžia, veržia ir nevirškina. O jei riebiau užvalgydavau ką nors, tai net kvapas nemalonus buvo tarsi sugedusio kiaušinio“, – nemalonia patirtimi dalijasi moteris.
Komplikacijos po operacijos
Ilonai, kaip pati sako, gyvenime teko daug visko patirti. „Daugiau nei prieš penkerius metus turėjau reikalų ir su chirurgais. Jie man patarė operuoti išsiplėtusias kojų venas ir po paskutinės operacijos man perdozavo narkozę. Gavau didelę dozę, tad pasireiškė liekamosios pasėkmės, svaigo galva, sutriko pusiausvyra, svirdavau į vieną šoną“, – pasakoja moteris.
Galvos skausmai Iloną kelis mėnesius kankino net iki pykinimo. Nebeištvėrusi buvimo ligoninėje, moteris prašė medikų grįžti į namus. „Medikai matė, kad tai komplikacijos po narkozės, aš galėjau tik gulėti, todėl jie norėjo mane ligoninėje laikyti. Jie konstatavo, kad man sutriko smegenų kraujotaka ir sumažėjo smegenų skysčio kiekis. Kol guliu lyg ir nieko, o jei tik atsisėsti ar atsistoti prireikdavo, iš karto svaigo galva“, – prisimena Ilona.
Gydytojai skyrė ligonei vaistų, plečiančių kraujagysles, maitinančių smegenis. Ji taip pat gėrė stiprius vaistus nuo galvos skausmo, kuris keldavo net pykinimą. „Nesinorėjo nei bendrauti, nei kalbėti, tada ilgai turėjau išrašytą nedarbingumo lapelį. Rekomenduodavo gydytojai kavos gerti, gėrimų su kofeinu, kad pagerintų tonusą smegenyse. Tačiau kiek gali vartoti tokius gėrimus? Juk skrandžiui atsiliepia“, – piktinosi Ilona.
Šarminis vanduo pakeitė vaistus
Moteris jau buvo išsigydžiusi skrandžio problemas, tačiau per tą laikotarpį, kai kilo problemų su koja, ji dažnai pamiršdavo gerti jai padėjusį šarminį vandenį. Tačiau atsiradę nauji negalavimai paskatino vėl jį prisiminti. Turėtos žinios pakišo idėją gaminti stipresnį jonizuotą vandenį. „Pagaliau vėl pradėjau reguliariai vartoti šarminį vandenį ir mačiau, kad mano būklė ėmė taisytis“, – sako Ilona.
Ilona pradėjo ruošti stipresnį šarminį vandenį ir pajuto, kad po truputį dingsta pusiausvyros problemos, nyksta galvos skausmai. „Vaistai skausmą nuslopindavo tik keletui valandų, taigi praktiškai nuolat jutau skausmą. O pradėjus gerti šarminį vandenį, ėmiau jaustis geriau, pusiausvyra, svaigimas praėjo, nebejaučiau pykinimo. Mano problemos išsisprendė”, – tvirtina moteris.
Kojos komplikacija
Visa bėda, kad pusiausvyra ir galvos skausmai nebuvo vienintelės bėdos, pasireiškusios po nesėkmingos operacijos. Gydytojai nepadarė Ilonai echoskopijos ir pašalino per daug viršutinių kraujagyslių, giluminių net nepalietė, tad jos emė labai sunkiai funkcionuoti. Ilona prisimena medikų žodžius: „Gydytojas, pas kurį lankydavausi, mane perspėjo, kad galiu netekti kojos. Mane labai išgąsdino jo prognozės. Koja po operacijos stipriai tino, buvo beveik dviguba. Galiausiai man ant tos kojos atsivėrė kelios trofinės opos.“
Kadangi fitoterapiautei nesvetimos liaudies medicinos procedūros, ji pradžioje gėrė kaštonų ekstraktus, gamino specialias užpiltines. „Gerinau kraujotaką kuo tik išmanydama ir atradau būdą kaip sau padėti. Tie, kas turi jonizatorių, gali likusį rūgštinį vandenį naudoti vonelėms kojoms, o šarminį kompresui! Nepatikėsite, kojos kaip atgimusios, taip pagerėja kraujotaka! Atrandu laiko šiai procedūrai kelis kartus savaitėje. Mano kojos nebetinsta ir nebeturiu opų. Man tai tiesiog išsigelbėjimas.“
Moteris pataria šią procedūrą praktikuoti turintiems problemų su venų nepakankamumu, arba dirbandiens stovimą darbą, kai reikia daug vaikščioti. Ilonos teigimu, šie kompresai mažina skausmus, nuovargį, kojos jaučiasi kaip po masažo.
Padėjo artimiesiems
Daug besidominti apie sveikatos gerinimą Ilona rado jai padėjusį receptą, kuris naudingas sutrikus organizmo kraujotakai. „Aš gerdavau ryte du trečdalius stiklinės silpnesnio rūgštinio vandens, o po 20 min. apie litrą šarminio. Man šis receptas kraujotakos gerinimui labai geras. Dabar nebėra nei skrandžio skausmų, nei opos, nei galvos skausmų, galiu ramiai valgyti, koja taip pat susitvarkiusi nebetinsta, vasarą lyg nori ūmėti, tai dažniau pasidariau voneles. Kam patariu visi džiaugiasi, nes tikrai padeda.“
I.Eivienė pasakoja, kad jos vyras taip pat turėjo sveikatos problemų, jį vargindavo aukštas bei svyruojantis kraujo spaudimas. „Gydytojai vyrui keitė vaistus, vis nerasdavo tinkamų, dėl to buvo dar daugiau nepatogumų. Norėjome su dukra įkalbinti vyrą gerti šarminį vandenį, tačiau jis buvo labai skeptiškas tuo klausimu, netikėjo, kad jam gali padėti. Laimei, po ilgų įkalbinėjimų jis įtraukė į savo meniu jonizuotą šarminį vandenį ir ilgai netrukus pastebėjome teigiamus rezultatus. Visų pirma kraujospūdis normalizavosi“.
Ilona džiaugiasi: „Manęs ir mano artimųjų nebevargina negalavimai. Skeptikams galiu pasakyti, kad jei paragavote vieną dvi stiklines, nenorėkit greito efekto, reikia bent mėnesį-du gerti šarminį vandenį ir tada kalbėti apie jo naudą.“
Daugiau informacijos: www.vandensjonizatoriai.lt
