Visuomenėje kyla vis daugiau diskusijų apie skiepų reikalingumą ir patikimumą. Naujagimio sulaukę tėvai svarsto – skiepyti jį ar ne? Artėjant šaltajam sezonui ne vienam šalies gyventojui kyla klausimas, ar verta pasiskiepyti nuo gripo? O gal kalbos apie skiepų būtinybę – viso labo farmacininkų triukai?
Dažniausiai nerimauja tie, kurie yra girdėję įvairių prieštaringų nuomonių apie skiepus, arba tie, kurie bijo skiepų. Medikai dažnai sulaukia klausimų apie vakcinų sudėtį, galimas šalutines reakcijas, alergijas ir pan.
Pastebima, kad lietuviai dažnai nesugeba atsirinkti patikimos informacijos apie skiepus, yra linkę tikėti neaiškios kvalifikacijos ar abejotinos reputacijos specialistų skleidžiamais mitais apie jų žalą. Tokių mitų pastebimai padaugėjo šalies gyventojams ėmus aktyviai naudotis socialiniais tinklais, kuriuose klaidinančios žinutės plinta lyg virusai.
Portalas 15min.lt pristato skiepus gaubiančius mitus ir pateikia argumentus, kodėl neverta jais tikėti:
Mitas – vakcinos nėra saugios. Dalis visuomenės vis dar baiminasi skiepo sudėtyje neva esančių kenksmingų priedų, pavyzdžiui, gyvsidabrio, aliuminio, kt. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad šios medžiagos skiepuose arba jau nenaudojamos, arba jų kiekiai yra labai maži palyginti su šių medžiagų kiekiais, gaunamais iš aplinkos. Vakcinos – tai vaistiniai preparatai, turintys atitikti tarptautinius kokybės, veiksmingumo ir saugumo reikalavimus. Vakcinos gaminamos iš gyvų susilpnintų virusų (bakterijų), iš užmuštų bakterijų arba dirbtinai sukuriamos naudojant mikroorganizmų DNR rekombinavimo technologijas. Šiuolaikinės medicinos pasiekimai visiškai užtikrina vakcinų saugumą.
Mitas – vakcinos griauna imunitetą. Vakcina kaip tik sužadina imuninį atsaką, tik labai specifinį – prieš tam tikrą mikrobą ar jo fragmentą. Vakcinose esantys sukėlėjai yra susilpninti arba inaktyvuoti, jie negali silpninti imuninės sistemos, o paskiepyti asmenys nėra imlesni kitoms infekcijoms. Kartais vakcinos gali sukelti vietinę ar sisteminę nepageidaujamą organizmo reakciją, tačiau pasekmės bus daug lengvesnės nei tuo atveju, jeigu žmogus susirgs liga, kurios galėjo išvengti. Vakcina yra laikoma saugiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų.
Mitas – nėštumo metu skiepytis nuo gripo pavojinga. Įrodyta, kad nėščias moteris skiepyti skaldyto gripo viruso vakcina yra saugu: vakcinoje nėra gyvo viruso, jis yra suskaldytas. Rekomenduojama skiepytis antrą-trečią nėštumo trimestrą, tačiau, jei nėštumas prasideda gripo sezonui dar neįpusėjus, reikėtų apsvarstyti galimą riziką ir, išimties atveju, pasitarus su gydytoju, vakcinuoti jau pirmame trimestre.
Mitas – visam gyvenimui pakanka vaikystėje gautų skiepų. Kiekviena vakcina yra skiriama nuo konkrečios ligos ir pagal tam tikrą skiepijimo schemą: nuo gripo skiepijama kasmet, suaugusiems skiepai nuo difterijos ir stabligės kartojami kas dešimt metų, nuo erkinio encefalito įskiepijamos 3 dozės, po to skiriant palaikomąsias dozes kas 3–5 metus. Skiepijimo nuo kiekvienos ligos schema yra skirtinga, pavyzdžiui, pagal nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kombinuota difterijos ir stabligės vakcina skiepijami 15–16 metų vaikai, vadinasi, 26- erių metų gyventojai jau turėtų gauti pakartotiną skiepą ir vėliau skiepytis kas 10 metų.
Mitas – pasiskiepijęs nuo gripo būtinai susirgsiu. Pasiskiepijęs nuo gripo žmogus gali susirgti tik tuomet, jei skiepijimo metu jis jau buvo užsikrėtęs šiuo virusu ir išgyveno inkubacinį ligos periodą. Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir garantuotų organizmo apsaugą, privaloma laikytis atitinkamo vakcinacijos kurso. Pasitaiko atvejų, kai žmogus pasiskiepija ir suserga, bet tai nereiškia, kad jis susirgo būtent ta liga, nuo kurios skiepijosi: pasiskiepijusieji gripo vakcina nėra apsaugoti nuo peršalimo ar slogos, todėl dažniausiai suverčia kaltę gripui.
Mitas – geriau ne skiepyti, o leisti vaikui pačiam persirgti liga, kad imunitetas susiformuotų natūraliai. Vykdant vakcinaciją imituojamas natūralus procesas, kuris vystytųsi organizme sergant, tačiau jis vyksta be ligos. Ligos, nuo kurių pagal nacionalinį profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami vaikai, yra itin sunkios ir jų komplikacijos gali labai smarkiai išreguliuoti imuninę sistemą.
Mitas – neverta skiepytis nuo ligų, kurios mūsų krašte nėra paplitusios. Šios ligos todėl ir atsitraukė, kad vaikai buvo pradėti masiškai nuo jų skiepyti. Taip apsaugomas ne tik kiekvienas individualus žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka šeimoms bei visuomenei. Tai, kad liga nėra paplitusi Lietuvoje, neužkerta galimybės ja užsikrėsti keliaujant po užsienio kraštus: išlieka rizika, kad užkratas bus įvežtas. Verta prisiminti, kad skiepai laikomi vienu svarbiausių žmonijos atradimų. Jais buvo sustabdytos tokios baisios ligos kaip raupai, stipriai pažengta į priekį, naikinant poliomielitą, tymus, raudonukę.
Mitas – skiepai sukelia autizmą. Paaiškėjo, kad visuomenę išgąsdinęs britų mediko Andrew Wakefieldo tyrimas buvo suklastotas. Už tyrimą, palankų autizmu sergančių vaikų tėvams, A.Wakefieldas gavo 400 tūkst. eurų. Dėl to iš mokslininko buvo atimta licencija verstis gydytojo praktika.
Mitas – vaikai gauna per daug vakcinų (antigenų). Dabar pagal skiepų kalendorių skiepijama nuo dešimties infekcijų, skiepų skaičius nuolat didėja.
Tačiau vakcinose esantys antigenai – tai tik labai maža dalis antigenų, su kuriais susiduria kūdikis kiekvieną dieną. Jau pirmą minutę po gimimo ant naujagimio odos, gleivinių, žarnyne atsiranda daugybė mikroorganizmų. Labai greitai formuojasi tokių mikroorganizmų imunitetas. Kiekvienam kūdikiui galimas imuninis atsakas į daugybę antigenų dėl funkcionuojančios imuninės sistemos.
Kita vertus, šiais laikais kūdikiai skiepijami daugiau vakcinų nei prieš kelis dešimtmečius, tačiau antigenų jose yra daug mažiau.
Dėl rimtų sveikatos sutrikimų nesikreipta nė karto
Lietuvoje veikia nepageidaujamų reiškinių po skiepų stebėjimo sistema. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje nėra užregistruota nė vieno atvejo, kai po skiepų būtų kilę rimtų sveikatos sutrikimų ar negrįžtamų pakenkimų.
Vakcina yra efektyviausia apsaugos priemonė nuo daugybės užkrečiamųjų ligų. Dabar vakcinomis galima skiepytis nuo 28 ligų. PSO duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių. ES šalyse infekcinės ligos kasmet nusineša dešimtis tūkstančių gyvybių. Infekcijos buvo ir yra viena iš pagrindinių mirties, ypač vaikų ir jaunuolių, priežastis.
Vykdant ilgalaikes skiepijimų programas, kaip didžiausi laimėjimai visuomenės sveikatos srityje įvardijamas raupų išnaikinimas pasaulyje ir Europos regiono, kaip „laisvo“ nuo poliomielito sukėlėjo, sertifikavimas. Šiuo metu vykdant profilaktinius skiepijimus ir užkrečiamųjų ligų priežiūrą iki 2015 m. Europos regione siekiama likviduoti tymus ir raudonukę.