Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Naujas reiškinys: atsiranda vis daugiau sunkiai apčiuopiamų sielos ligų

So­cio­lo­gai Lie­tu­vo­je ste­bi nau­ją reiš­ki­nį – mo­der­nio­je vi­suo­me­nė­je at­si­ran­da vis dau­giau sun­kiai me­di­ci­niš­kai ap­čiuo­pia­mų sie­los li­gų, iš es­mės ky­lan­čių dėl bend­ro ne­pa­si­ten­ki­ni­mo gy­ve­ni­mu, sa­vi­raiš­kos sto­kos, per­ne­lyg daž­no stre­so. „Nie­kas nė­ra ap­sau­go­tas nuo psi­chi­nių li­gų, ta­čiau tin­ka­mai be­si­gy­dan­tis li­go­nis ga­li gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą“, – tvir­ti­na Šiau­lių psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nės Poū­mių bū­se­nų sky­riaus ve­dė­jas Arū­nas Rim­kus.
Paauglys
Paauglys / Fotolia nuotr.
Temos: 1 Arūnas Rimkus

Prie­žas­tys iki šiol nei­šaiš­kin­tos

Il­gus šimt­me­čius sie­los su­tri­ki­mų prie­žas­ti­mi bu­vo lai­ko­mos ne­že­miš­kos jė­gos. An­ti­kos lai­kais sie­los su­tri­ki­mai im­ti aiš­kin­ti ne taip mis­tiš­kai. Ma­te­ma­ti­kos ge­ni­jui Pi­ta­go­rui prie­žas­čių pa­ra­gi­nus ieš­ko­ti ne dan­gu­je, o žmo­gaus sme­ge­ny­se, sie­los ne­ga­la­vi­mai pra­dė­ti su­vok­ti kaip žmo­giš­kai pri­gim­čiai bū­din­gi reiš­ki­niai. Is­to­ri­jos tė­vas He­ro­do­tas ra­šė, kad ka­ra­lius Kleo­me­nas, po var­gi­nan­čios ke­lio­nės grį­žęs į Spar­tą, su­si­rgo sie­los li­ga. Bū­tent „su­si­rgo“. Gar­siau­sias an­ti­ki­nės Grai­ki­jos gy­dy­to­jas Hi­pok­ra­tas, ku­ris pir­ma­sis sie­los li­gą – ma­ni­ją – įvar­di­jo kaip aud­rin­gą būk­lę, tei­gė, kad sie­los li­gos, kaip ir vi­sos ki­tos, tu­ri tam tik­rą vie­tą žmo­gaus kū­ne – ana­to­mi­nę lo­ka­li­za­ci­ją.

Ma­te­ma­ti­kos ge­ni­jui Pi­ta­go­rui prie­žas­čių pa­ra­gi­nus ieš­ko­ti ne dan­gu­je, o žmo­gaus sme­ge­ny­se, sie­los ne­ga­la­vi­mai pra­dė­ti su­vok­ti kaip žmo­giš­kai pri­gim­čiai bū­din­gi reiš­ki­niai.

Šių lai­kų psi­cho­lo­gi­nės teo­ri­jos tei­gia, kad Hi­pok­ra­to įvar­dy­ta ma­ni­ja yra tar­si gy­ny­bos lai­ko­tar­pis. Tai pa­si­tei­si­ni­mo ir iš­si­gel­bė­ji­mo ieš­ko­ji­mas atei­ty­je, kar­tu ir ne­su­ge­bė­ji­mas su­sto­ti, kad žmo­gus su­si­ras­tų sa­vo tik­ro­vę. Re­mian­tis so­cia­li­niu po­žiū­riu, ma­ni­jos epi­zo­dus daž­niau­siai su­ke­lia stre­si­nės si­tua­ci­jos, pa­vyz­džiui, dar­bo ne­te­ki­mas, ar­ti­mo žmo­gaus mir­tis. Di­de­lę reikš­mę šiam su­tri­ki­mui at­si­ras­ti tu­ri ir ge­ne­ti­nis po­lin­kis. Ma­ni­jos simp­to­mus ga­li su­kel­ti ir psi­chot­ro­pi­nės me­džia­gos: ni­ko­ti­nas, am­fe­ta­mi­nas, ko­kai­nas, ener­gi­niuo­se gė­ri­muo­se esan­tis tau­ri­nas ir kt. Ma­ni­jos epi­zo­dai ga­li pa­si­reikš­ti po sme­ge­nų trau­mų, pa­žei­dus tam tik­ras jų sri­tis, ser­gant on­ko­lo­gi­ne sme­ge­nų li­ga, ar­ba ga­li at­si­ras­ti be aiš­kios prie­žas­ties. Pas­te­bė­ta, kad ma­ni­ja ser­gan­čių­jų ar­ti­mie­ji bend­rai tu­ri di­des­nę ti­ki­my­bę sirg­ti įvai­riais nuo­tai­kos su­tri­ki­mais.

Už­mo­jai ne­su­tam­pa su ga­li­my­bė­mis

Kaip ir dau­ge­liui psi­chi­kos li­gų, šiai li­gai diag­no­zuo­ti spe­ci­fi­nių ty­ri­mų nė­ra. Gy­dy­to­jas sa­ko, kad ne­re­tai li­ga at­pa­žįs­ta­ma ne iš kar­to, nes ma­nia­ki­nis sind­ro­mas ga­li at­si­ras­ti ir ser­gant kai ku­rio­mis ki­to­mis so­ma­ti­nė­mis li­go­mis, pa­vyz­džiui, vys­tan­tis sme­ge­nų aug­liui. Diag­no­zuo­jant ma­ni­jos su­tri­ki­mą, daž­niau­siai re­mia­ma­si ma­to­mais li­gos simp­to­mais, ar­ti­mų­jų bei pa­ties li­go­nio pa­sa­ko­ji­mais. Vie­nas iš ma­ni­jos simp­to­mų – per­dė­tai pa­di­dė­jęs ak­ty­vu­mas, ge­bė­ji­mas dirb­ti ne­per­vargs­tant, per­ne­lyg di­džiu­lis op­ti­miz­mas, ne­re­tai pa­si­reiš­kian­tis neap­gal­vo­tu iš­lai­da­vi­mu.

„Žmo­gus pa­si­sam­do tak­si ir vi­są­dien juo va­ži­nė­ja ne­pai­sy­da­mas, kad ne­tu­rės kuo už­si­mo­kė­ti už su­teik­tas pa­slau­gas. Per­ka ne­rei­ka­lin­gus daik­tus, vė­lai va­ka­re ar­ba nak­tį skam­bi­na te­le­fo­nu ma­žai pa­žįs­ta­miems žmo­nėms tei­sin­da­ma­sis, kad „at­si­ra­do rei­ka­lų, ku­riuos rei­kia tuo­jau pat su­tvar­ky­ti“, ra­šo raš­tus į įvai­rias įstai­gas, – pa­sa­ko­ja psi­chiat­ras. – Na­miš­kiams at­ro­do, kad jų ar­ti­ma­sis la­bai daug dir­ba, vi­sur sku­ba, ku­ria be­ga­les pla­nų, sten­gia­si tuoj pat juos įgy­ven­din­ti, bet ne­bai­gęs vie­no dar­bo me­ta jį ir grie­bia­si ki­to, to­dėl ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas – be­vai­sis. Ne­re­tai to­kiems li­go­niams smar­kiai su­ma­žė­ja mie­go po­rei­kis, to­dėl jiems vi­siš­kai už­ten­ka 2-3 va­lan­dų mie­go. At­si­kė­lęs triukš­mau­ja, truk­do mie­go­ti ar­ti­mie­siems. Dėl su­ma­žė­ju­sio mie­go po­rei­kio li­go­nis ne­si­kan­ki­na, anaip­tol – tai lai­ko dar­bin­gu­mo, pra­na­šu­mo ženk­lu.“

Kad žmo­gus ser­ga ma­ni­ja, ga­li­ma pa­ste­bė­ti ir iš jo ap­ran­gos, šu­kuo­se­nos. „Pa­cien­to iš­vaiz­da pri­klau­so nuo ma­nia­ki­nio sind­ro­mo laips­nio“, – sa­ko me­di­kas. Daž­niau­siai bu­vę san­tū­rūs žmo­nės ry­tą at­si­kė­lę vie­toj sa­vo įpras­tų dra­bu­žių pra­de­da iš­šau­kian­čiai reng­tis ir šu­kuo­tis, mėgs­ta ryš­kias spal­vas, ekst­ra­va­gan­tiš­kus rū­bus. Ki­ti, prie­šin­gai, vi­siš­kai ne­krei­pia dė­me­sio į sa­vo iš­vaiz­dą, ne­si­sku­ta, ne­si­šu­kuo­ja, ne­ker­pa plau­kų, ne ei­na, bet bėg­te bė­ga.

Pa­cien­to iš­vaiz­da pri­klau­so nuo ma­nia­ki­nio sind­ro­mo laips­nio.

Ga­li at­si­ras­ti ir fi­zio­lo­gi­nių po­ky­čių: pa­di­dė­jęs pra­kai­ta­vi­mas, kren­tan­tis svo­ris. Ju­de­siai tam­pa grei­tes­ni, pa­di­dė­ja ape­ti­tas, sek­sua­li­nis po­trau­kis, mo­te­rims su­trin­ka menst­rua­ci­jų cik­las.

Iš­lais­vin­ta mū­za at­ra­ki­na ne tik kū­ry­bi­nes ga­lias

„Kar­tais „ma­nia­kiš­kas“ ar­ti­mo­jo el­ge­sys gąs­di­na ar­ti­muo­sius, ta­čiau rei­kė­tų steng­tis to­kio žmo­gaus neats­tum­ti, nes pa­ts li­go­nis ne­ga­li kri­tiš­kai įver­tin­ti sa­vo būk­lės. Nors ma­ni­jos ap­sės­tą žmo­gų er­zi­na pa­ta­ri­mai, pa­si­sten­ki­te gin­ti jį nuo jo pa­ties ne­ti­ku­sių spren­di­mų“, – pa­ta­ria gy­dy­to­jas ir šmaikš­tau­ja, jog li­ga tu­ri ir ge­rą­ją pu­sę – jei jos for­ma švel­nes­nė, ki­lu­si ener­gi­ja ir lais­va mąs­ty­mo pu­sė ga­li ska­tin­ti kū­ry­biš­ku­mą. Žmo­gus tuo­met sa­vy­je at­ran­da daug nau­jų ge­bė­ji­mų, no­ri tap­ti ak­to­riu­mi, ra­šy­to­ju, iš­gar­sė­ti, ne­re­tai ima ra­šy­ti ei­les, to­dėl kai ku­rie me­ni­nin­kai ar ra­šy­to­jai, pa­ti­rian­tys ma­nia­ki­nę dep­re­si­ją, daž­niau­siai ne­no­ri bū­ti iš­gy­dy­ti, nes ma­ni­jos pro­trū­kiai jiems yra la­bai nau­din­gi, pa­vyz­džiui Hen­de­lis sa­vo be­veik ke­tu­rias va­lan­das trun­kan­čią ora­to­ri­ją „Me­si­jas“ su­kū­rė per tris pa­ki­lios kū­ry­bi­nės ener­gi­jos, pa­si­reiš­ku­sios ma­ni­jos epi­zo­dais, sa­vai­tes.

Ma­ni­jai bū­din­gas džiaugs­mas, ener­gin­gu­mas, neį­ti­kė­ti­nai di­de­lis pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi ir slo­pi­ni­mo bei sa­vi­kont­ro­lės trū­ku­mas lei­džia kū­ry­biš­ku­mui pa­si­reikš­ti leng­viau, nes ma­ni­jos ap­sės­tas žmo­gus puo­la įgy­ven­din­ti sa­vo idė­jas nė ne­svars­ty­da­mas, ar jos yra ge­ros, ar – blo­gos. Ta­čiau dau­gu­ma žmo­nių ma­ni­jos me­tu ne­bū­na neįp­ras­tai kū­ry­bin­gi, juo­lab jei kū­ry­ba nie­ka­da ir ne­bu­vo jų „ark­liu­kas“. Tuo­met slo­pi­ni­mo ne­bu­vi­mas ga­li pa­si­reikš­ti di­de­lė­mis iš­ger­tu­vė­mis, ku­rių šiaip jau žmo­gus ne­ga­lė­tų sau leis­ti, ne­tin­ka­mu el­ge­siu vie­šo­se vie­to­se ar pa­vo­jin­gai nu­trūkt­gal­viš­kais veiks­mais.

Kiek­vie­na aki­mir­ka įka­lin­ta „nuo­tai­kų su­py­nė­se“

Emo­ci­joms tin­ka tai, kas tin­ka ir vi­sam ki­tam – kas ky­la, tas ir lei­džia­si. „Ma­ni­jos su­tri­ki­mams bū­din­gos bū­se­nos yra tar­si su­py­nės – su kri­ti­mais ir pa­ki­li­mais“, – sa­ko gy­dy­to­jas. Bu­vęs itin pa­ki­lios nuo­tai­kos, šne­kus, be var­go už­kal­bi­nan­tis sve­ti­mus žmo­nes ir da­li­jan­tis jiems pa­ta­ri­mus, ma­ni­ja ser­gan­tis as­muo be rim­tes­nės prie­žas­ties stai­ga ga­li pa­si­da­ry­ti pik­tas, dirg­lus, net ag­re­sy­vus. Sun­kiais at­ve­jais ga­li pri­si­dė­ti klie­de­siai ir ha­liu­ci­na­ci­jos. Pag­rei­tė­ja mąs­ty­mas, vie­na min­tis kei­čia ki­tą dar ne­pa­si­bai­gus prieš tai bu­vu­siai. Gal­vo­je min­čių bū­na tiek daug ir jos taip grei­tai kei­čia­si, kad li­go­nis ne­spė­ja jų iš­sa­ky­ti. Pa­cien­tai ne­ven­gia gar­siai iš­reikš­ti sa­vo ne­pa­do­rių min­čių, kal­ba bū­na vul­ga­ri, ci­niš­ka, iš­nyks­ta at­stu­mo jaus­mas, neį­ver­ti­na­ma si­tua­ci­ja, ak­ty­viai ieš­ko­ma at­si­tik­ti­nių ly­ti­nių san­ty­kių.

Ma­ni­jos su­tri­ki­mams bū­din­gos bū­se­nos yra tar­si su­py­nės – su kri­ti­mais ir pa­ki­li­mais.

„Li­gai bū­din­gos bė­gi­mo for­mos pa­cien­tui ne­pa­vyks­ta iš­veng­ti nei po­pie­riaus la­pe – jis ra­šo daug ir grei­tai, di­de­lė­mis rai­dė­mis, po ke­le­tą žo­džių ei­lu­tė­je. Teks­te daug pa­tai­sy­mų, iš­brau­ki­mų, šauk­tu­kų ir klaus­tu­kų. Ra­šant lūž­ta pieš­tu­kas, įplyš­ta po­pie­rius, iš­si­te­pa­mos ran­kos. Raš­to tu­ri­ny­je at­si­spin­di tos pa­čios klai­dos kaip ir kal­bo­je, nes nė­ra nuo­sek­lu­mo, pra­lei­džia­mos rai­dės, min­tys bū­na pa­dri­kos. Dėl men­ko ge­bė­ji­mo su­telk­ti dė­me­sį ir po­lin­kio fan­ta­zuo­ti li­go­niai ga­li ir pa­tys ne­su­si­gau­dy­ti, kur tik­ro­vė, o kur fan­ta­zi­ja. Pa­cien­tai pa­si­da­ro la­bai ne­sa­vik­ri­tiš­ki, lin­kę į per­ver­ti­ni­mo idė­jas ir klie­de­sius“, – pa­sa­ko­ja me­di­kas.

Gy­dy­mo sėk­mė – ar­ti­mų­jų ran­ko­se

Mis­ti­nis po­žiū­ris į li­gą lė­mė ir jos gy­dy­mą. Is­to­ri­ja by­lo­ja, kad at­si­žvel­giant į diag­no­zę sie­los li­gas gy­dy­ti bu­vo siū­lo­ma su­riš­tą li­go­nį lai­kant jį tam­so­je, nu­lei­džiant krau­jo, duo­dant lais­vi­na­mų­jų. Bū­ta ir griež­tes­nių gy­dy­mo bū­dų – ne­ga­luo­jan­čią sie­lą mė­gin­ta „gy­dy­ti“ mu­ši­mu, ne­lai­mė­lio su­ri­ši­mu, ma­ri­ni­mu ba­du. Pra­bi­lus apie me­di­ci­ni­nę pa­gal­bą, gy­dy­mo me­to­dai ta­po kur kas švel­nes­ni – sie­los li­gos bu­vo gy­do­mos ma­sa­žais, ne­su­dė­tin­gais gim­nas­ti­kos pra­ti­mais, li­go­niams ren­gia­mais vai­di­ni­mais, sta­lo žai­di­mais. Jie bu­vo ve­da­mi pa­si­vaikš­čio­ti į gry­ną orą. Bu­vo ma­no­ma, kad ne­ga­lios iš­tik­tą­jį tu­ri su­pti tik jo drau­gai ir ar­ti­mie­ji.

Kaip gy­do­ma mū­sų laik­me­čiu ne­re­tai pa­si­tai­kan­ti vie­na iš dau­ge­lio sie­los li­gų – ma­ni­ja? Anot psi­chiat­ro, ma­ni­jos gy­dy­mas su­si­de­da iš ke­lių la­bai svar­bių kom­po­nen­tų: che­mo­te­ra­pi­jos, psi­cho­te­ra­pi­jos ir ar­ti­mų­jų pa­ra­mos. „Vais­tų po­vei­kis yra in­di­vi­dua­lus, tad ne­re­tai uži­ma ga­na daug lai­ko, kol pa­vyks­ta nu­sta­ty­ti, ar vais­tas yra efek­ty­vus konk­re­čiam ma­ni­jos at­ve­jui gy­dy­ti. Taip pat la­bai svar­bu nu­sta­ty­ti op­ti­ma­lią vais­to do­zę ir mi­ni­ma­lų ša­lu­ti­nių efek­tų po­vei­kį“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Praė­jus ūmiam pe­rio­dui, tai­ko­mas il­gos truk­mės pro­fi­lak­ti­nis gy­dy­mas, ku­rio es­mė – paū­mė­ji­mų per­spė­ji­mas ir pa­ge­rė­ji­mų pail­gi­ni­mas.

Praė­jus ūmiam pe­rio­dui, tai­ko­mas il­gos truk­mės pro­fi­lak­ti­nis gy­dy­mas, ku­rio es­mė – paū­mė­ji­mų per­spė­ji­mas ir pa­ge­rė­ji­mų pail­gi­ni­mas. Kar­tu tai­ko­ma psi­cho­te­ra­pi­ja, ku­ri daž­niau­siai taip pat la­bai pa­ge­ri­na ser­gan­čio­jo būk­lę. Psi­cho­lo­gas ga­li mo­ky­ti pro­ble­mų spren­di­mo įgū­džių. Ma­no­ma, kad tai ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti stre­so, ku­ris su­kel­tų nau­jus ma­ni­jos epi­zo­dus.

Taip pat la­bai svar­bu ser­gan­čiuo­sius mo­ky­ti apie su­tri­ki­mo ei­gą. Tai pa­de­da pa­siek­ti di­des­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo su svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tais, ypač vais­tų var­to­ji­mo sta­bi­lu­mo. Prieš­lai­ki­nis do­zės su­ma­ži­ni­mas ar vais­to nu­trau­ki­mas, kai at­ro­do, kad bū­se­na ta­po nor­ma­li, su­ke­lia stai­gų ma­ni­jos simp­to­mų išau­gi­mą. Tik sta­bi­liai su­ma­žė­jus ma­ni­jos simp­to­mams, do­zę ga­li­ma pa­ma­žu ma­žin­ti.

Ne ma­žiau svar­bi ir ar­ti­mų­jų pa­gal­ba. „Sie­kia­ma, kad šei­ma ži­no­tų apie ser­gan­čio­jo bū­se­ną, jį su­pras­tų ir priim­tų. La­bai svar­bu, kad pa­ma­čius ar­tė­jan­čio ma­ni­jos prie­puo­lio po­žy­mius li­go­niui bū­tų pra­dė­tas ati­tin­ka­mas gy­dy­mas, to­dėl ar­ti­mie­ji, pa­ste­bė­ję pa­ki­tu­sį ar­ti­mo­jo el­ge­sį, tu­rė­tų kuo sku­biau pa­gal­bos kreip­tis į me­di­kus. Jei li­go­nis lin­kęs prie­puo­lio me­tu švais­ty­ti pi­ni­gus, tiks­lin­ga ap­ri­bo­ti ga­li­my­bes dis­po­nuo­ti šei­mos biu­dže­tu, – pa­ta­ria gy­dy­to­jas. – Šei­mos na­riai tu­rė­tų sek­ti li­gos ei­gą, ži­no­ti ma­ni­jos gy­dy­mo prin­ci­pus, kaip su­teik­ti pa­gal­bą. Esant rei­ka­lui, šei­mos na­riai tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti, kad pa­cien­tas bū­tų pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę, sek­ti, kad li­go­nis re­gu­lia­riai var­to­tų vais­tus, lai­ky­tų­si gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mų ne tik li­gai paū­mė­jus, bet ir būk­lei pa­ge­rė­jus.“

Daž­niau­siai ma­ni­jos epi­zo­dai pa­si­kar­to­ja ne vie­ną kar­tą, ta­čiau lai­ku juos pa­ste­bė­jus ir pra­dė­jus ūmaus prie­puo­lio gy­dy­mą, o vė­liau tę­siant pro­fi­lak­ti­nį gy­dy­mą, prie­puo­lių la­bai su­ma­žė­ja, o kar­tais jie ir vi­sai iš­nyks­ta. „Po gy­dy­mo žmo­gus daž­niau­siai ga­li gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą, juo­lab kad iki li­gos bu­vęs pro­fe­si­nis, in­te­lek­ti­nis ly­gis nie­kur ne­dings­ta“, – tvir­ti­na gy­dy­to­jas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Užsisakykite 15min naujienlaiškius