Pirmieji šių civilizacijos „patogumų“ padarinius mūsų sveikatai pastebėjo JAV mokslininkai, kurie padarė išvadą, kad darbuotojai, būdami patalpose su itin hermetiškais plastikiniais langais, ilgainiui pradeda skųstis suprastėjusia savijauta. Todėl jau 1970-aisiais, per vadinamųjų „stiklo dėžučių“ – greitai pastatomų stiklinių daugiaaukščių biurų pastatų – statybos proveržį, Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) suformulavo sąvoką „nesveiko pastato sindromas“ (angl. Sick Building Syndrome). Ši sąvoka šiuolaikinės civilizacijos žmogui kasdien darosi vis aktualesnė.
Patalpų oras kenksmingesnis už lauke esantį!
Apie tai, ką valgome, pastaruoju metu susimąsto vis daugiau žmonių. Tačiau kuo kvėpuojame – susimąsto ne kiekvienas. Juk šiuolaikinis žmogus didžiąją laiko dalį (80–90 proc.) praleidžia uždarose biuro patalpose. Ekologų vertinimu, patalpų oras gali būti net 4–6 kartus labiau užterštas nei išorės. 25 proc. medžiagų, aptinkamų patalpų ore, turi žmogui kenksmingų savybių. Visa tai patvirtina Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) ekspertų paskelbta oficiali išvada: patalpų oro kokybė svarbesnė žmogaus sveikatai ir gerovei nei lauko.
Nesveiko pastato sindromas – tai simptomų, kurie iš pradžių pasireiškia tik būnant nesveikose patalpose, o vėliau gali kamuoti ir iš jų išėjus, visuma. Pagrindiniai jų – odos, akių, nosies, gerklės gleivinių dirginimas arba sausumas. Ilgą laiką manyta, kad šiam sindromui būdingi požymiai atsiranda tik biuruose, kuriems įrengti naudotos įvairios sintetinės ir cheminės medžiagos. Šiuo metu jau įrodyta, kad sindromas vystosi ir gyvenamosiose patalpose. Dažniausiai tai naujos statybos ar neseniai renovuoti pastatai. Koks pastatas yra „nesveikas“ ir kokios priežastys lemia jo „ligotumą“?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikai aiškinosi, ar kompiuteriai, oro kondicionieriai ir plastikiniai langai turi poveikį sausų akių sindromo išsivystymui. Jaunų darbingo amžiaus (iki 40 m.) biurų darbuotojų apklausa parodė, kad šie civilizacijos laimėjimai neigiamai veikia mūsų akis. Daugiau nei pusei (55,05 proc.) respondentų buvo nustatytas įvairaus laipsnio sausų akių sindromas: 29 proc. apklaustųjų požymiai buvo silpni, 26 proc. – vidutinio stiprumo arba labai stiprūs (pastarųjų net 14 proc.).
Plastikiniai langai daugelio pamėgti dėl to, kad itin sandarūs ir taupantys šilumą. „Deja, pamirštama reguliariai ir pakankamai vėdinti patalpas, todėl jų temperatūra aukštesnė nei tų, kuriose yra seni, mediniai, nesandarūs langai. Oras tokiose patalpose sausas, elektrostatinis krūvis padidėjęs, o drėgmės koeficientas – menkas. Visa tai ir sudaro palankias sąlygas sausų akių sindromui vystytis“, – sako tyrimo vadovas LSMU Akių ligų klinikos gydytojas oftalmologas prof. Alvydas Paunksnis.
Tiesioginė ir netiesioginė kompiuterio įtaka mūsų akims
Kita neigiamai veikianti mūsų aplinką civilizacijos „dovana“ – kompiuteris. Be elektromagnetinio lauko, kompiuterio vartotojus veikia ir kiti neigiami veiksniai – daugumai darbuotojų, praleidžiančių apie 6 val. prie kompiuterio, maždaug po ketverių metų sutrinka gebėjimas fokusuoti žvilgsnį (100-tui iš 150-ties). Patalpose su keliais kompiuteriais jaučiamas oro sudėties pasikeitimas, pasireiškiantis užsistovėjusio oro, deguonies trūkumo pojūčiais, susijęs su pakitusiu elektrostatiniu aplinkos krūviu, lengvųjų aerojonų trūkumu, kas neigiamai veikia kvėpavimo takus, odą, sukelia gleivinių uždegimą (sausų akių sindromą – žr. toliau).
Žmogaus akies gleivinė kenčia nuo įelektrintų dulkių (laisvųjų radikalų, kuriuos generuoja elektriniai laukai) kaupimosi jos paviršiuje. Nustatyta, kad teigiamai įelektrintos dalelės kaupiasi ant dirbančiojo kompiuteriu veido, akių gleivinių ir dažnai sukelia sausų akių sindromą, taip pat veido paraudimą, sausumą ir niežėjimą. „Kompiuteriai, kaip ir kiti elektros prietaisai, keičia patalpų oro temperatūrą, elektrostatinį krūvį ir santykinę drėgmę, dėl to džiūsta oda ir gleivinės“, – pastebi profesorius.
Kitas blogumas – dirbdami su kompiuteriu ar žaisdami kompiuterinius žaidimus žvilgsnį fokusuojame, todėl mirksime rečiau nei įprasta. Tai irgi smarkiai sustiprina neigiamą aplinkos poveikį akims ir greitina sausų akių ligos išsivystymą. 2005 m. net sugalvotas terminas – kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) (angl. computer vision sindrome), kuriam būdingi sausų akių sindromo simptomai (peršėjimas, deginimo pojūtis, šviesos baimė, akių nuovargis). Tyrimai parodė, kad sausų akių sindromo metu dėl suplonėjusio ašarų sluoksnio ir uždegimo procesų ragenoje mūsų rega pablogėja daugiau nei 1,3 dioptrijomis, o juk, esant 0,5 dioptrijos pablogėjusiai regai, paskiriami akiniai.
Kai visi minėti veiksniai – plastikiniai langai, oro kondicionieriai, ilgas darbas kompiuteriu ir buvimas tarp kitų elektros prietaisų – veikia kartu, rizika susirgti sausų akių sindromu yra neišvengiama.
Mokslas žmogaus labui
Situacija gali atrodyti beviltiška: be kompiuterio neišsiversime, darbo nesveikose patalpose nepakeisime, o ir kitų civilizacijos laimėjimų vargu ar atsisakysime. Kaip išvengti sausų akių ligos? Pasirodo, kad padėti sau galime, jei tik žinosime, kaip efektyviai apsaugoti akis.
Sveikas akies paviršius yra pilnas osmoprotektorių (mažų organinių dalelių, kurios ląstelėse sulaiko vandenį). Sausų akių ligos metu ašaroje mažėja vandens ir daugėja druskų, plonėja ašaros plėvelė. Dėl osmoprotektorių trūkumo akies paviršiaus ląstelės nesaugomos nuo vandens praradimo ir kenksmingo druskų poveikio – druskos naikina akies paviršiaus ląsteles, ir išsivysto uždegimas. Įsisuka save palaikantis sausų akių sindromo mechanizmas, kurį sustabdyti gali tik pakankamas osmoprotektorių kiekis. Tad osmoprotektorių lašinimas į akis yra logiškas ir natūralus ligos gydymo būdas.
Nustatyta, kad vadinamieji osmoprotektoriai (neutralios dalelės), t.y. mažos nejoninės molekulės, gali grąžinti vandenį atgal į ląsteles, jį tarsi „užrakinti“ ir neleisti pasišalinti. Tai būdas, kuriuo apsaugomi gyvybiškai svarbūs žmogaus organai esant vandens trūkumui organizme. Šiandien jau įrodyta ir tyrimais patvirtinta, kad sveikose žmogaus ašarose esantys osmoprotektoriai L-karnitinas ir eritritolis slopina uždegimą, jie padeda akies paviršiaus ląstelėms išsaugoti vandenį, net ir padidėjus druskų koncentracijai ašarose.
Akių apsauga ne „dėl akių“, o iš esmės
Anksčiau kenčiančius nuo akių sausumo gelbėjo „dirbtinės ašaros“, iš dalies papildančios tik pačią ašarų plėvelę. Tačiau jau ne vienerius metus ir Lietuvos gyventojams prieinami naujausios kartos akių lašai Optive™ – vieninteliai veikiantys ląstelių lygmeniu minėtu osmoprotekcijos (vandenį ląstelėse užrakinančiu) principu, leidžiančiu ilgiau nei 24 val. užtikrinti komforto pojūtį akyse.
Šiuolaikinio žmogaus tempas pašėlęs: stresas, ilgos darbo valandos prie kompiuterio, viršvalandžiai ir „degantys“ darbai iki vėlumos. Šios situacijos nepakeisime, tačiau galime pakeisti savo požiūrį į akių sveikatą – juk geriems rezultatams darbe pasiekti reikia, kad akys būtų sveikos. Gera turėti regėjimo dovaną, gera žiūrėti ir matyti, bet dar geriau neprarasti regėjimo aštrumo. Juk ilgainiui dėl sausų akių sindromo regėjimas prastėja, dėl besitęsiančio uždegimo prasideda rimto gydymo reikalaujančios akies paviršiaus ligos. Retas be kompiuterio praleidžia dieną, dažnam tai – darbo priemonė. Tad jei kompiuteris – maitintojas, gerovės garantas, o akys – svarbiausias darbo įrankis, tiesiog būtina susikurti saugias darbo sąlygas ir, be abejo, pats laikas pradėti rūpintis akimis... ne formaliai, ne „dėl akių“, bet iš esmės.
