Stacionare gydysis ir vaikai
„Netrukus tikimės atidaryti ir vaikų skyrių, kas Lietuvoje yra labai aktualu. Stacionarinį vaikų gydymą turime tik Kaune. Vilniuje ir Klaipėdoje turėjome tik dienos stacionaro paslaugas, tai tikimės, kad atsiras ir vaikų skyrius“, – atnaujinto Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) atidaryme kalbėjo vadovas Emilis Subata.
Vaikų, kurie turi įvairių priklausomybių, pabrėžė E. Subata, daugėja, ypač svarbu pabrėžti, kad labai greitai kinta psichoaktyvių medžiagų rinka. RPSC vadovas tikino, kad matyti, jog šios paslaugos reikalingiausios jaunimui, kurio amžius nuo 14 iki 17 metų.
Poreikis yra
RPLC Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja Giedrė Misiūnienė tikino, kad gydymo stacionaro poreikis tikrai juntamas.
Šiuo metu Vilniuje jaunuoliai nuo priklausomybių gydomi tik dienos stacionare – nuo 9 iki 16 val. Tokio pobūdžio gydymas trunka apie mėnesį, po kurio stengiamasi, kad jie greičiau grįžtų į kasdienį gyvenimą, veiklas, kurias mėgsta, o į centrą jau grįžtų tik konsultuotis. Pašnekovė įsitikinusi, kad netrukus atsirasianti galimybė padėti jaunuoliams ne tik dienos metu – stacionaras, reikšmingai pagerintų gydymą.
„Na, iš tiesų rūpestis yra. Tą mato, ne tik Vilnius ar Lietuva – visa Europa. Pradedančiųjų vartoti ar rizikingai eksperimentuoti su psichoaktyviomis medžiagomis amžius jaunėja, kas tikrai neramina. Pati psichoaktyvi medžiaga šiandien yra susintetinta, mums yra nauja, todėl mes nežinome, kaip ji paveiks jauno žmogaus smegenis“, – komentavo G. Misiūnienė.
Pasak jos, ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, sveikatos centrai turėtų galvoti, kaip suteikti pagalbą tiek jaunuoliams, tiek jų tėvams. Vilnius, anot jos, šiuo metu turtingiausias tokių paslaugų pasiūlos klausimu, o netrukus duris atvers ir vaikų priklausomybių gydymo stacionaras.
Platus priklausomybių spektras
Šiuo metu, anot pašnekovės, Vilniuje vaikai, turintys priklausomybių, gydomi dienos stacionare, o grupės sudaromos iš 5–6 jaunuolių, kurių amžius nuo 14–18 metų. Jauniausias iki šiol į centrą kreipęsis pacientas buvo 12-os, siekęs įveikti probleminio interneto naudojimo priklausomybę.
Pradedančiųjų vartoti ar rizikingai eksperimentuoti su psichoaktyviomis medžiagomis amžius jaunėja, kas tikrai neramina.
„Šiuo metu grupėje vyrauja 9–11-tokai, tai 16–18 metų jaunuoliai. Bet tėvai ir vaikai gali ateiti konsultuotis ir po pietų, jeigu vaikai lanko formalaus ugdymo įstaigą, nes mes teikiame paslaugas su formaliu švietimu. Tai reiškia, kad jaunuolis gali ateiti ryte, tada teikiama socialinės reabilitacijos, o po pietų jau formalaus ugdymo paslauga. Nes kai kalbame apie jauną žmogų, mums svarbu, kad jis kuo greičiau grįžtų į tinkamą socializaciją“, – komentavo G. Misiūnienė.
Pasak laikinai Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėjos pareigas einančios G. Misiūnienės, daug jaunuolių kreipiasi dėl elektroninių cigarečių ir psichoaktyvių medžiagų priklausomybių, tačiau stebima ir pornografijos bei tokia, galima pavadinti, naujesnė – probleminis interneto vartojimas: „Tai, kada kalbame apie besaikį buvimą internete – tiek kompiuteriniai žaidimai, tiek apsipirkinėjimai, tiek pornografijos žiūrėjimas.“
Į RPSC, anot pašnekovės, dažniausiai kreipiasi ir tėvai, ir švietimo įstaiga, pastebėjusi pirmus signalus. „Dėl vaiko taip sukonstruota pagalbos sistema. Jeigu stebimas didelis nelankomumas, mokykla mato, kad situaciją sunkiai sekasi suvaldyti, tai duoda signalą Vaiko gerovės komisijai“, – tiki G. Misiūnienė.
Šiuo metu departamentui laikinai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui vadovaujanti Gražina Belian. „Mes turime kalbėti apie kompleksines priemones, jos turi būti nukreiptos ne tik į pasiūlos, bet ir paklausos mažinimą. Mes kartais kalbame tik apie draudimus, bet mes turime judėti link edukacijos, visuomenės švietimo ir sąmoningumo ugdymo. Nepaisant to, kad sakome, jog esame labai edukuoti, išsilavinę, yra labai daug gajų mitų apie tų pačių psichotropinių medžiagų vartojimą.
Tai, kada kalbame apie besaikį buvimą internete – tiek kompiuteriniai žaidimai, tiek apsipirkinėjimai, tiek pornografijos žiūrėjimas.
Kalbant apie alkoholinius gėrimus, alkoholio produktus, jų vartojimų, mūsų patarimas – išlaikyti tas kryptis, kurias jau pasirinkome. Ko gero nereikėtų kalbėti apie kokias nors naujas priemones, jų sugriežtinimą. Mes matome, kad jos duoda efektą ir duoda neblogą efektą.
Nepaisant to, kad kalbame, jos esame pirmaujanti šalis, per pastaruosius 3-4 metus, padarėme didžiausią pažangą. Nors vis tiek, vertinant europinį vidurkį, kuris yra 10 litrų absoliutaus alkoholio žmogui per metus, vertinant vyresnius nei 15 metų asmenis, mums dar yra kur pasistengti“, – komentavo G. Belian, pridurdama, kad Lietuvos minėtas rodiklis šiuo metu kiek viršija 12 litrų.
Kalbant apie tabako gaminius, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji vadovė pabrėžė, kad stebimas didžiulis kiekis naujų produktų, apie kuriuos prieš kokius penkerius metus tiesiog nežinojome: „Apsunkina tai, kad apie jų poveikį organizmui, tuo labiau ilgalaikį, mokslinių tyrimų nėra. Kartais visuomenė galvoja, štai pavartosiu vieną kartą ir man nieko neatsitiks. Bet iš tikrųjų mes tiesiog nežinome.“
G. Belian pabrėžė, kad kalbant apie jaunuolius, kas jau kalbama garsiai kurį laiką, vienas didžiausių pavojų – elektroninių cigarečių populiarumas. „Mes kartais net susiduriame su tuo, kad mokykloje, pavyzdžiui, mokytoja atima el. cigaretę, o tėvas skambina – aš nupirkau savo vaikui brangų daiktą, prašome grąžinti. Aš kovoju su savo vaiko rūkymu“, – komentavo pašnekovė.
Galiausiai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji direktorė trumpai paminėjo ir narkotines medžiagas, nuo kurių jaunuoliai taip pat tampa priklausomi ir tai didžiulė problema. Bet šiuo atveju, pasak G. Belian, reikalingas susitelkimas – tiek teisėsaugos institucijų, tiek aplinkos – pavyzdžiui, mokyklų, ar juos pasiruošusios reaguoti? Pašnekovės teigimu, šių problemų sprendimui reikia sąmoningumo, o pirmiausia reikėtų pradėti visiems naudoti turimus įrankius, o tą daro dar ne visi.
