„Tiek daug kalbame ir tiek daug diskusijų maždaug apie dešimt skyrių. Ne ligoninių, o skyrių. Niekas nesiruošia uždaryti ligoninių, kalbama tik apie skyrius“, – trečiadienį po Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio BNS sakė viceministrė.
Pagal jos vadovaujamos darbo grupės parengtą projektą, siūloma akušerijos paslaugas teikti bei apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tik tuo atveju, jeigu gydymo įstaigoje per metus buvo priimta ne mažiau kaip 300 gimdymų ir atstumas nuo rajono ligoninės iki artimiausios akušerijos paslaugas teikiančios įstaigos ne didesnis negu 50 kilometrų.
Chirurgijos paslaugos galėtų būti teikiamos ir apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), kai įstaiga per metus atlieka ne mažiau kaip 400 didžiųjų operacijų.
Viceministrė atkreipė dėmesį, kad sprendimą, ar uždaryti ligoninėje vieną ar kitą skyrių priims ne ministerija, o speciali koordinavimo taryba, į kurią įeis ir ligoninių, ir savivaldos vadovai. Todėl ji sakė negali įvardyti ligoninių, kurioms gresia likti be akušerijos ar chirurgijos paslaugų.
„Skaičiai, pagal kuriuos mes žadame ir planuojame rengti optimizavimą, žinomi jau 12 metų, jie nesikeičia“, – pabrėžė L.Vaidelienė.
Rajonuose plėtos ambulatorinę pagalbą
Pasak viceministrės, tuo pačiu projektu skatinama rajonuose plėtoti ambulatorinę pagalbą, kuri turėtų būti suteikta vietoje, o stacionarinė pagalba būtų perkelta į centrus.
„Optimizavimas daromas dviem tikslais – suteikti pacientams kokybišką paslaugą bei priartinti ir palengvinti patekimą pas pirmo lygio specialistus, šeimos gydytojus, o sudėtingus, rimtus atvejus perkelti ten, kur yra aukštos kvalifikacijos pagalba. Tuo pačiu racionaliai panaudoti turimas lėšas. Kai suskaičiuoji, tai paaiškėja, kad pusę metų lova stovi tuščia“, – kalbėjo L.Vaidelienė.
Taip pat ligoninėms siūloma labiau orientuotis į slaugos, ilgalaikio gydymo, paliatyvios slaugos ir geriatrijos paslaugas.
Taip pat ligoninėms siūloma labiau orientuotis į slaugos, ilgalaikio gydymo, paliatyvios slaugos ir geriatrijos paslaugas.
„Matome, kad Lietuvoje turime lovų perteklių, smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius, bet egzistuoja paslaugų trūkumas, ypač garbaus amžiaus žmonėms“, – pristatydama ketvirto pertvarkos etapą Seimo komiteto nariams sakė sveikatos apsaugos ministrės patarėja Janina Kumpienė.
Jos duomenimis, Lietuva Europos Sąjungoje užima trečią vietą pagal ligoninės lovų skaičių, tenkančių tūkstančiui gyventojų, bei pagal stacionarizuotų ligonių (gydomų ligoninėse) skaičių.
„Kuo toliau, tuo labiau savivaldybių gyventojai siekia gydytis stambesnėse ligoninėse. Iš mažų rajonų žmonės pageidauja vykti gydytis į didesnes ligonines“, – tvirtino J.Kumpienė.
Anot jos, bendroje medicinos paslaugų lentelėje stacionarinės paslaugos tesudaro 7 proc., bet jos tenka 70 proc. lėšų.
Projekte įrašyta, kad ligonines, kuriose lovų panaudojimo rodiklis yra santykinai labai žemas (nesiekia 250 dienų per metus), reikėtų prijungti prie apskrities centre esančių ar netoliese veikiančių ligoninių.
Kritikuoja dėl srautų
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė ir kiti parlamentarai kritikavo, kad neaišku, kaip po šios pertvarkos pasiskirstys pacientų srautai, jie gali „užkimšti“ kitas ligonines. Pasak parlamentarų, jau dabar apskričių centruose esančios ligoninės nepriima rajoninių ligoninių pacientų, nes neturi vietų.
„Reikia individualiai pažiūrėti pagal regionus, kaip tada išsidėstys paslaugos. (...) Paprašėme papildomos informacijos, nes pamatėme, kad pateikta daug netikslumų“, – BNS sakė komiteto pirmininkė.
Ji priminė, kad jau po ankstesnių reformos etapų, kai taip pat buvo atsisakyta tam tikrų paslaugų rajonų ligoninėse, buvo gydymo įstaigų, kurios vežiodamas savo pacientus per mėnesį sunaudojo kuro metų limitą.
Sprendimą dėl tolesnės sveikatos sistemos pertvarkos turi priimti Vyriausybė.
