„Tai kelia iššūkį ir augintinio šeimininkui, ir veterinarijos gydytojui, neretai tenka analizuoti gyvūno elgesio pokyčius, suprasti jo kūno kalbą“, – sako „PetCity Nordika” veterinarijos gydytoja Liepa Krūminytė.
Gyvūno šeimininkas geriausiai pažįsta savo augintinį, jo gyvenimo būdą, charakterį, įpročius, todėl pirmasis gali pastebėti elgsenos pokyčius. „Augintinio šeimininkas turi atkreipti dėmesį į gyvūno pozas, judėjimą, elgesį, mokėti analizuoti gyvūno kūno kalbą.
Gyvūno šeimininkas geriausiai pažįsta savo augintinį.
Jei gyvūnas laižosi, graužia, trina, vis dairosi į vieną kūno vietą ar atlieka keistas pozas (pvz., sėdi maldininko poza), apskritai nenori judėti, šlubuoja, stovi įsitempęs, pabrukęs uodegą – tai gali būti signalas, jog gyvūnas jaučia diskomfortą ar skausmą“, – teigia L.Krūminytė.
Pasak gydytojos, reikėtų sunerimti, jei šuo skleidžia jam nebūdingus garsus atlikdamas tam tikrus judesius ar ramybės metu, pradeda kaukti, nuolat inkšti, ima intensyviai alsuoti arba atvirkščiai, neįprastai tyli, šie požymiai gali rodyti, kad gyvūnui skauda, jis kenčia ir jaučia diskomfortą.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad pernelyg intensyviai šuns skleidžiami garsai gali būti susiję ne tik su patiriamu skausmu, bet ir dėl kilusio streso, aplinkos triukšmo, nepageidaujamo žmogaus elgesio ir pan.
Sutrikęs miegas ir apetito praradimas
Dėl skausmo keliamų elgesio sutrikimų gali pasikeisti miego įpročiai. Anot gydytojos, šunys, kaip ir žmonės, dienos metu būna aktyvūs, naktimis didžiąją laiko dalį miega, nebent gyvena lauke, voljeruose, tuomet naktį miego laikas sutrumpėja.
Katės yra nei naktiniai, nei dieniniai gyvūnai, aktyviausios būna aušros ir saulėlydžio metu. „Manoma, kad patiriantys skausmą ar diskomfortą šunys ar katės įprastai miega daugiau nei būna aktyvūs, tačiau gali sutrikti miego laikas ar kokybė. Jei nukenčia miego kokybė ar gyvūnas miega per mažai, galite pastebėti, kad jis yra labiau įsitempęs, neramus ar net agresyvus“, – sako L.Krūminytė.
Skausmo signalai gali būti ir apetito praradimas: gyvūnas nesuėda paros normos, atsisako net skanėstų ar kvapnesnio maisto.
Stiprus skausmas sukelia fiziologines reakcijas
Anot L.Krūminytės, kai gyvūnas patiria stiprų skausmą, tai gali sukelti fiziologines reakcijas, dėl kurių gali būti prarandama normali kūno funkcijų kontrolė: „Ši reakcija vadinama streso sukeltu šlapimo ar išmatų nelaikymu ir gali pasireikšti skirtingai.“
Anot gydytojos, stresas ar skausmas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, dėl kurios didėja kraujospūdis, padažnėja širdies ritmas, kinta šlapimo pūslės ir žarnyno raumenų tonusas, todėl gali nevalingai susitraukti ar atsipalaiduoti. Dėl šios priežasties gyvūnas sąmoningai nekontroliuoja defekacijos ir šlapimo išsiskyrimo, kitaip tariant, gali apsišlapinti ar išsituštinti ne laiku ir ne vietoje.
Gyvūno elgesys gali tapti nenuspėjamas
L.Krūminytė pasakoja, kad jausdamas skausmą gyvūnas gali tapti dirglus aplinkai, agresyvesnis nei įprastai: „Tai natūrali elgesio išraiška, nes gyvūnas instinktyviai stengiasi save apsaugoti. Prisilietimai ir manipuliacijos augintiniui asocijuojasi su dar didesniu skausmu ir poreikiu gintis.
Jausdamas skausmą gyvūnas gali tapti dirglus aplinkai, agresyvesnis nei įprastai.
Šeimininkai turėtų elgtis itin atsargiai, kadangi gyvūno elgesys gali tapti nenuspėjamas. Kai kurie augintiniai gali tapti labiau uždari, vengti kontakto su šeimininku.“
Anot L.Krūminytės, kai šunys ir katės jaučia dantų ir periodonto sukeltų ligų skausmą, nenori būti glostomi galvos srityje, trina snukį letenomis, inkščia, tampa vangūs, lėčiau ėda, atsiranda pašaro mėtymas.
„Su skausmu gali būti susiję ir kiti simptomai: pykinimas, karščiavimas, apatija“, – priduria gydytoja.
Trys skausmo tipai
Gydytoja pasakoja, kad yra trys skausmo tipai, priklausomai nuo to, kurią kūno vietą skauda. Pirmasis tipas – somatinis skausmas galūnėse ir odoje, gyvūnas jaučia nuolatinį skausmą tarsi vienoje vietoje lyg maudimą ar pulsaciją: „Fizinis krūvis paprastai sustiprina somatinį skausmą, o poilsis – lengvina. Somatinis skausmas atsiranda dėl lūžusių kaulų, nudegimų, sumušimų, gali būti ir pooperacinis skausmas dėl chirurginio pjūvio.“
Yra trys skausmo tipai, priklausomai nuo to, kurią kūno vietą skauda.
Antro tipo skausmas yra visceralinis, kylantis vidaus organuose, jo lokalizaciją sunku nustatyti. Skausmo pojūtis – bukas arba išsklaidytas. „Visceralinį skausmą augintiniui sukelia vidaus organų – skrandžio, inkstų, tulžies pūslės, šlapimo pūslės ir žarnyno sutrikusi veikla, ligos“, – sako L.Krūminytė.
Trečio tipo skausmas – neuropatinis, susijęs su nervais, stuburu, paprastai būna labai aštrus ir panašus į deginimą, dūrius arba elektros šoką. Pasak gydytojos, gyvūnui skauda net nuo lengvų judesių: „Toks skausmas atsiranda pažeidus nervą, jį užspaudus, dėl onkologinių susirgimų ar dėl fantominio galūnių skausmo po amputacijos.“
Ūmus skausmas lengviau gydomas
Skausmą galima diagnozuoti ir pagal trukmę – jis gali būti ūmus ir lėtinis. Gydytoja pasakoja, kad patyrus fizinę traumą, kilus uždegimui, infekcijai, po chirurginės intervencijos, gyvūnas jaučia ūmų skausmą, kuris atsiranda staiga ir paprastai lengvai gydomas. „Toks skausmas ir jo gydymas trunka trumpiau nei 3–6 mėnesius“, – teigia L.Krūminytė.
Pasak gydytojos, daug sudėtingiau gydyti lėtinį skausmą, kurį gali sukelti įvairios priežastys, dažniausiai – osteoartritas, tarsplankstelinių diskų degeneracija, miopatijos, dantų ligos, onkologinės ligos ar netinkamai gydytas ūmus skausmas.
Lėtinis skausmas nuo ūmaus skiriasi trukme, paprastai tęsiasi ilgiau nei 3–6 mėnesius, gali būti nuolatinis ar nutrūkstamas, neturėti tikslios priežasties ar būna sunku ją nustatyti. „Lėtinis skausmas blogina gyvūno gyvenimo kokybę, yra sunkiai gydomas, bet valdomas“, – pabrėžia L.Krūminytė.
Neužsiimkite savigyda, kreipkitės į specialistus
Anot gydytojos, kiekvieno individualaus gyvūno tolerancija skausmui ir jo suvokimas labai skiriasi, gali priklausyti nuo ankstesnės patirties, genetikos, socializacijos ir auklėjimo.
„Katės ir šunys skausmą jaučia panašiai ir yra vienodai jautrūs skausmui, tačiau pagrindinis skirtumas yra tai, kad katės iš prigimties instinktyviai moka jį slėpti, todėl joms neretai yra sunkiau diagnozuoti ir kontroliuoti skausmą“, – teigia L.Krūminytė.
Gydytoja perspėja augintinių šeimininkus nebandykite malšinti skausmo patiems: „Neretai gyvūnas apnuodijamas žmonėms skirtais vaistais, kurių sudėtyje yra paracetamolio, ibuprofeno, naprokseno ir acetilsalicilo rūgšties. Dažnai tai baigiasi gyvūno mirtimi. Pastebėjus skausmo simptomus, nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytojus, kad būtų pritaikytas tinkamiausias gydymas jūsų augintiniui.“
